K. Žukauskas įtaria, jog tai – galimai „juodi pinigai“, apsimestinės aukos. Komunikacijos specialistas žada surinktą informaciją perduoti teisėsaugai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Žinau, kaip viešai ginsis „Nemuno aušra“ ir Žemaitaitis – „Sutapimai ir tiek“, bet tokie sutapimai yra neįmanomi. Teisėsauga, tikiuosi, tą patvirtins. Beje, viskas remiasi vienu banko sąskaitos išrašu, kurį visą laiką turėjo ir teisėsauga, ir VRK. Noriu tikėti, kad jie nematė šių sąsajų, nes kitaip vargu ar būtų užbaigę tyrimą taip sausai“, – savo „Substack“ paskyroje rašė K. Žukauskas.
Analizavo 2024 m. vasaros laikotarpio pavedimus į „aušriečių“ sąskaitą
K. Žukauskas nurodo, jog susisiekė su „Redakcijos“ žurnaliste Birute Davidonyte – būtent „Redakcija“ praėjusiais metais ir paskelbė savo tyrimą apie „Nemuno aušros“ finansavimo šaltinius.
B. Davidonytė buvo užsiminusi, jog turi 2024 m. vasaros laikotarpio „aušriečių“ banko sąskaitos išrašą, kuriame matomi visi pavedimai politinei organizacijai.
„Po kelių valandų vakarop gavau iš jos tris nuotraukas su visais „Nemuno aušros“ sąskaitos judėjimais nuo pat jos atidarymo 2024 m. birželio 21 d. iki rugpjūčio 29 d. Išrašuose – kiek, kada pervedė, koks narys, ir tada visos partijos išlaidos – bibliotekų nuoma susitikimams su gyventojais ir t. t.“ – rašė K. Žukauskas.
Analizuodamas gautą informaciją, komunikacijos ekspertas teigė iš pradžių neatradęs nieko, kas galėtų užkabinti akį. Vis tik, netrukus jis ėmė ieškoti informacijos apie partijai pinigų pervedusius žmones – konkrečiai, iš kokių miestų jie yra.
„Net negalėjau patikėti, bet į vieną bendrą ir labai aiškų vaizdą susijungė beveik VISI „Nemuno aušros“ narių pavedimai partijai. Kuriuos jie patys mokėjimo paskirtyje tvarkingai kaip robotukai vadino „Savanorišku nario mokesčiu“, – nurodė jis.
„Pagal kai kurias jau pažįstamas pavardes mačiau, kad tarp pavedimų dominuoja tik keli miestai. Partijai, kuri skelbiasi turinti 3000 narių ir skyrius visoje Lietuvoje, sutikite, tokia maža pinigų geografija jau kelia įtarimų. O jei juos pasiekė grynieji pinigai – kažkas turėjo atvežti. Lokacijos skirtingos, tikriausiai, nevežiojo po vieną nario mokestį. Jei kažkas turi užduotį, pvz., Kelmėje „Nemuno aušros“ nariams padalinti tam tikras sumas grynųjų, kad šie jas pervestų į partijos sąskaitą – kaip ir kada veža jiems?
Ir čia buvo didžiausia „Nemuno aušros“ klaida – apvalios sumos. Ir tingėjimas daugiau pakeliauti po Lietuvą, bandant per vieną kelionę padengti visą skyrių“, – pabrėžė K. Žukauskas.
Įtaria, kad į partijos biudžetą buvo įlieta 130 tūkst. eurų „juodų“ pinigų
K. Žukauskas atkreipė dėmesį, jog prieš Seimo rinkimus, 2024 m. vasarą, į „aušriečių“ sąskaitą buvo pervesta milžiniška pinigų suma – 130 tūkst. eurų.
Grupuojant partijai pinigus aukojusius žmones pagal miestus ir pavedimų datas, komunikacijos ekspertas pastebėjo, kad iš konkrečių vietovių konkrečiomis dienomis „Nemuno aušros“ biudžetą papildė gausios sumos.
Be to, anot jo, panašiu laikotarpiu šiuose miestuose lankėsi ir pats R. Žemaitaitis arba jo kolegos.
„Be teisėsaugos įrodymų kol kas turiu pridėti galimai, bet gamtoje tokių sutapimų nebūna, todėl esu įsitikinęs, kad į „Nemuno aušros“ sąskaitą 2024 m. vasarą buvo įlieta žvėriškai didelė juodų pinigų suma – net 130 000 eurų“, – prielaida dalijosi K. Žukauskas.
„Miestams galimai buvo paskirta apvalios sumos – 5000, 10000, 20000 eurų, ir pan. Įtariu, kad kažkokiam „Nemuno aušros“ Kalėdų seneliui sunkiai sekėsi su matematika, jei skaičiuoti galėjo tik tokiais skaičiais. Žinoma, labai patogu, bet tai palieka ryškius pėdsakus“, – ironizavo jis.
Ką atskleidė pavedimų analizė?
„Substack“ kanale K. Žukauskas pateikė detalią analizę, kada ir kas darė didelius pavedimus į partijos sąskaitą. Pavyzdžiui, 2024 m. birželio 30 d. „aušriečių“ biudžetą papildė 5 tūkst. eurų – po 2,5 tūkst. pervedė Alvydas Brusokas ir Audrius Štitilis iš Marijampolės.
„Jeigu galvojam, kad šie pavedimai vyko pagal schemą, kai nariams atiduodami grynieji, kažkas juk turėjo jiems nuvežti tokius pinigus? Gal taip ir buvo, nes tame pačiame išraše matomas partijos mokėjimas Marijampolės bibliotekai – matyt vyko susitikimas su gyventojais“, – pastebėjo jis.
„Ar Marijampolėje buvo Žemaitaitis? Nežinau, bet birželio 26 d. jis buvo Kaune – ne tiek ir toli pašokti piečiau. Tuo labiau, kad pagal mokėjimus matosi ir bibliotekos nuoma Alytuje panašiu metu“, – tęsė K. Žukauskas.
Tų pačių metų liepos 3 ir 4 dienomis „aušriečių“ sąskaitą papildė 7 solidūs pavedimai – visi daryti klaipėdiečių partijos narių. Bendra pavedimų suma – 20 tūkst. eurų.
„Tarkim, bandau įsivaizduoti Žemaitaičio pasiteisinimą – buvo susitikimai su partiečiais liepos 3 ir 4 dienomis (o tokie Klaipėdoje ir jos rajone tikrai buvo), jis paragino paaukoti partijai, šie klusniai padarė pavedimus. Ir šast koks sutapimas – bendra jų suma gaunasi toks gražus apvalus skaičius.
Atskiro paminėjimo verta Marytė Žukienė – paaukojo partijai 2000 eurų ir po trijų dienų išstojo iš jos. Aš taip daryčiau nebent tik tada, jei tie pinigai nebūtų mano, bet gal Marytė tiesiog altruistė?“ – retoriškai klausė jis.
K. Žukausko teigimu, liepos 2 d. R. Žemaitaitis buvo Palangoje, fiziškai dalyvavo susitikimuose Klaipėdoje ir jos rajone.
Liepos 8, 9 ir 10 dienomis – dar keli pavedimai iš Vilniuje gyvenančių asmenų. K. Žukausko teigimu, du iš jų – „aušriečio“ Roberto Puchovičiaus pažįstami arba draugai. Tai – dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ir Zigmund Pipilevič.
Liepos 13, 14 ir 15 dienomis – dar viena gausa pavedimų iš R. Puchovičiaus aplinkos: žmona, tėvas, draugas Edvard Vaskan, ministro K. Žuromsko žmona.
Antroje liepos pusėje – 20–23 dienomis – nauji pavedimai, kurių bendra suma siekia beveik 15 tūkst. eurų. Ir šįkart aukotojai iš Vilniaus – iš R. Puchovičiaus aplinkos: jo brolis, žmonos brolis.
„Pavedimų kruša“ iš Šilutės, Šilalės, Kelmės ir kitų miestų
K. Žukausko teigimu, liepos 24 d. „atėjo sėkmingiausia partijai diena“ – į „aušriečių“ sąskaitą pradėjo plūsti daugybė pavedimų.
Šią dieną iš Šilutės ir Klaipėdos krašto aukotojų biudžetą papildė solidi suma, siekianti per 10 tūkst. eurų.
Panaši suma tą pačią dieną atkeliavo ir iš Vilniaus – 8,5 tūkst. eurų.
Nuo liepos 24 d. iki rugpjūčio 1 d. 10 tūkst. eurų buvo paaukota iš šilutiškių. Liepos 29 d. – rugpjūčio 5 d. laikotarpiu – tokia pat apvali suma iš Šilalės gyventojų. Liepos 29–30 dienomis – 10 tūkst. eurų iš Kelmės.
„Nemanau, kad Lietuvoje yra daugiau tokių miestų, kaip Šilutė, Šilalė ir Kelmė, kurie tokias lėšas skiria politikai. Vėl sutapimas – VISI TRYS miestai partijai paaukojo LYGIAI po 10 000 eurų. Gal ir man pradėti tikėti aušriečių religija, nes tik joje tokių stebuklingų sutapimų būna?“ – stebėjosi K. Žukauskas.
Ar šiuo laikotarpiu Šilutėje, Šilalėje ir Kelmėje lankėsi ir R. Žemaitaitis?
„Nežinau, bet pro Kelmę tikrai galėjo prasukti – matau, kad liepos 25 d. mokėta už Šiaulių bibliotekos nuomą, vadinasi, Šiauliuose buvo partijos renginukas. O iki Kelmės ten labai netoli“, – dėstė komunikacijos ekspertas.
„Jis Šilutėje ir Šilalėje lankėsi liepos 22 d., o pavedimai juk daryti liepos 24–29 dienomis – niekas tiek dienų nebūtų saugojęs tokių sumų. O juk ir aukos, kaip visur rašoma – savanoriškos“, – ironizavo K. Žukauskas.
Galiausiai, komunikacijos specialistas atkreipia dėmesį į rugpjūčio 29 d. vykusius pavedimus – iš pradžių partijos biudžetą 4 tūkst. eurų norėjo papildyti Romualdas Jašinskas, tačiau jo auka buvo atmesta.
Tą pačią dieną panašią sumą – 3,8 tūkst. eurų – partijai pervedė R. Žemaitaičio žmona Živilė Žemaitaitienė.
„Net nebandau svarstyti tikimybės, kad atgautą paramą Jašinskas atidavė Žemaitaičiui, o šis perdavė žmonai, o ši padarė pavedimą partijai – neįmanoma, jis juk politikas, ji teisininkė iš „Adlex“ kontoros, nežaistų juk tokiais dalykais tikrai“, – rašė K. Žukauskas.
Išimtis patvirtina taisyklę?
Tiesa, K. Žukauskas pripažįsta, kad ne visus pavedimus į partijos sąskaitą pavyko sudėti į aiškią sistemą.
„Iš visų krūvos pavedimų ir 130 000 eurų sumos, vos vienas pavedimas netiko į sistemą. Arba aš neradau, kur jį pridėti. Jokių kitų pagal lokaciją ar pagal sumas netinkančių pavedimų. 130 000 eurų vertės sutapimas – na, tikrai stebuklų partija“, – teigė jis.
„Arba mes tikime, kad „Nemuno aušra“ yra stebuklingų sutapimų partija. Arba aš ką tik įrodžiau, kad į vieną iš valdančiųjų Lietuvos partijų įplaukė 130 000 eurų juodų pinigų. Kodėl juodų? Nes skaidriais pinigais tokie rizikingi žaidimai nežaidžiami“, – pabrėžė jis.
K. Žukauskas jau anksčiau teigė, kad visą turimą informaciją ir savo įžvalgas perduos teisėsaugai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Viską atiduosiu teisėsaugai ir VRK, tik vėliau, kai supakuosiu. Jei reikia – galiu nusiųsti prezidentui, premjerei, „socdemų“ vadams ar bet kam, kad valdantieji pagaliau atsitokėtų. Tikiuosi, bus veikiama operatyviai, nes jau balandį „Nemuno aušrą“ turėtų pasiekti apie 250 000 eurų valstybės dotacija“, – pridūrė komunikacijos ekspertas.
Dėl finansavimo skambino „Nemuno aušros“ nariams
Kaip skelbta, šią savaitę komunikacijos ekspertas K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs naują eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Vadinamojo eksperimento metu jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių įrašų su šiais rėmėjais, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją „grynaisiais“.
K. Žukauskas partijos finansiniams rėmėjams skambino po to, kai prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių.
Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Tiesa, netrukus po to, kai pasidalino turima informacija apie „Nemuno aušros“ finansavimą, K. Žukausko socialinių tinklų paskyros buvo užblokuotos, o jo sekėjų gretas, kaip pats sako, papildė ir gausybė botų. Pats K. Žukauskas rašė manantis, kad prie to prisidėjo „Nemuno aušros“ rėmėjai.