Tai žymus mokslininkas, kurio gyvenimas buvo neatskiriamai susietas su lietuvių tautosaka, baltų ir suomių kultūrinių ryšių tyrinėjimais bei lietuviškosios tapatybės sklaida moksle ir visuomenėje.
Stasys Skrodenis gimė 1938 m. sausio 16 d. Padvariuose (tuometiniame Skaudvilės valsč., Tauragės apskr.), visai šalia Bijotų gyvenvietės. Jo vaikystė prabėgo Šilalės krašte – Dionizo Poškos žemėje, netoli žymiųjų Baublių. Ši aplinka, persmelkta istorijos ir tautosakos dvasios, tapo vienu svarbiausių jo dvasinės brandos pamatų.
1955 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, o 1968 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją apie lietuvių kalendorinių apeigų tautosaką, 1992 m. – habilituoto daktaro darbą „Baltai ir jų šiaurės kaimynai: lietuvių–estų–suomių senieji kultūriniai-folkloriniai ryšiai“.
Susiję straipsniai
Didžiąją gyvenimo dalį profesorius paskyrė pedagoginei ir mokslinei veiklai. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Respublikinėje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) bibliotekoje, nuo 1973 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (vėliau – Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas).
Dėstė lietuvių tautosaką, senąją ir XIX a. lietuvių literatūrą, vadovavo studentų tautosakinėms praktikoms, rūpinosi tautosakos archyvo kaupimu. 1985–1989 m. ėjo Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjo pareigas, aktyviai dalyvavo doktorantūros komitetuose, buvo daugelio disertacijų vadovas ir oponentas.
Per kelis dešimtmečius jo vadovaujama veikla reikšmingai prisidėjo prie tautosakinės medžiagos surinkimo ir išsaugojimo.
Viena ryškiausių jo veiklos krypčių – lietuvių ir suomių kultūrinių ryšių tyrinėjimai. Savarankiškai išmokęs suomių kalbą, vertė grožinę ir mokslinę literatūrą, parengė ir išleido reikšmingus suomių autorių veikalus lietuvių kalba. Tačiau profesorius į lietuvių kalbą vertė ne tik iš suomių kalbos, bet ir estų, bulgarų, lenkų, rusų, latvių kalbomis parašytus tekstus.
Jis buvo Suomių literatūros draugijos narys korespondentas, Kalevalos draugijos narys, Donelaičio draugijos Helsinkyje garbės narys, vienas Lietuvos ir Suomijos draugijos atkūrėjų bei ilgametis jos pirmininkas.
Ypatingą vietą profesoriaus gyvenime užėmė Baubliai ir Dionizo Poškos palikimas. Jis tapo vienu iškiliausių Baublių muziejaus tyrėjų ir puoselėtojų, aktyviai siekė, kad muziejus būtų sugrąžintas Šilalės rajono savivaldybei – šis tikslas 2008 m. buvo pasiektas.
Jis prisidėjo prie Baublių 200-ųjų metinių minėjimo, rengė mokslines konferencijas, sudarė leidinius, parengė doc. Vinco Laurynaičio disertaciją „Dionizas Poška“, sudarė antologiją „Bitelė Baublyje“, aktyviai puoselėjo krašto kultūrinį gyvenimą.
Už nuopelnus Lietuvos ir Suomijos kultūriniams ryšiams 1998 m. apdovanotas Suomijos Liūto riterių Komandoro ordinu. 2005 m. jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
2008 m. paskirta valstybinė Jono Basanavičiaus premija už reikšmingus etninės kultūros tyrimus ir baltų kultūros paveldo sklaidą. Jis buvo ir Dionizo Poškos premijos laureatas, 2009 m. apdovanotas Šilalės rajono savivaldybės „Auksinės gilės“ medaliu, 2013 m. – Dionizo Poškos literatūrine premija.
2025 m. Stasiui Skrodeniui suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas – simbolinis įvertinimas žmogui, kurio šaknys ir darbai visada buvo susieti su gimtuoju kraštu.
Stasys Skrodenis priklausė mokslininkų kartai, kuri lietuvių tautosaką suvokė ne kaip muziejinę vertybę, o kaip gyvą tautos atminties šerdį. Nuo vaikystės muzikalus, grojęs bandonija ir birbyne, jis jautė gyvą ryšį su liaudies muzikos tradicija. Jam tautosaka buvo ne tik tyrimų objektas, bet ir gyvenimo būdas.
„Jis liks mūsų atmintyje kaip principingas, kuklus, darbštus mokslininkas ir atsidavęs lietuvių kultūros kūrėjas.
Šią skaudžią netekties valandą nuoširdžią užuojautą velionio šeimos nariams, artimiesiems ir bendraminčiams reiškia Šilalės rajono savivaldybės vadovai bei visi Šilalės krašto žmonės.
Dalijamės Jūsų skausmu ir dėkojame už profesoriaus gyvenimą, skirtą Lietuvai ir Šilalės kraštui.
Tegul šviesus Stasio Skrodenio atminimas išlieka mūsų širdyse ir darbuose“, – rašo Šilalės rajono savivaldybė.