„Nevalia kviesti institucijos vadovės ir daryti jai spaudimo, kai ši institucija vykdo tyrimą kviečiančiosios organizacijos atžvilgiu. „Nemuno aušros“ nariams būdingas tardymo stilius, kai jie Seime kvotė LRT vadovę, tačiau šį kartą iškvietus VRK vadovę peržengta dar viena riba – jie akivaizdžiai nori paveikti jų atžvilgiu atliekamą partijos finansų tyrimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kartu liberalai atkreipė dėmesį, kad dabartinio „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ankstesniosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai dar 2016 m. surengė piketą prie prokuroro namų dėl to, kad šis vykdė ikiteisminį tyrimą, kuriame tuometis R. Žemaitaičio partijos lyderis Rolandas Paksas buvo įtariamas prekyba poveikiu.
„Nesvarbu, ar partijos finansus nagrinėja rinkimų organizatorius, ar ikiteisminio tyrimo įstaiga – politikai privalo laikytis atstumo ir nesikišti. Ir šiuo atveju diskrecija priklauso institucijoms, kad jos nepriklausomai nustatytų, kokiu būdu „Nemuno aušros“ nariai keliuose miestuose įvykdė nario mokėjimus lyg pagal grafiką už bendrą daugmaž 130 tūkst. eurų sumą“, – pažymėjo parlamentarė.
K. Žukauskas prieš R. Puchovič: apie „juodus pinigus“, sukčius ir „meilę“ „Nemuno aušrai“
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, VRK informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.