Socialdemokratai dėl būsimo poligono Kapčiamiestyje vis dar atlieka daug jėgų reikalaujančius namų darbus, tačiau ir toliau negali būti tikri, jog visi koalicijos partneriai Seime už jo steigimą balsuos vieningai.

Anksčiau spyriojęsis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, atrodo, jau buvo pakeitęs savo nuomonę ir naujo poligono reikalingumu taip stipriai daugiau neabejojo. Bet dabar ir vėl pakeitė plokštelę – trečiadienį nurodė, kad kol kas nemato galimybių „aušriečiams“ šį klausimą palaikyti Seimo salėje.

Premjerė Inga Ruginienė koalicijos bendražygio pamąstymų jau apskritai nebekomentuoja – beliko tik laukti, ar tokie savotiški grasinimai taps realybe, ar visgi ne. Tačiau „socdemams“ ranką jau tiesia konservatoriai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas patikino, kad jų balsus naujo poligono projektas tikrai turės.

„Nepaisant socialdemokratų komunikacijos klaidų, susijusių su šiuo strateginiu projektu, opozicinė TS-LKD frakcija Seime parems poligono įstatymą, ir jis bus priimtas. R. Žemaitaitis puikiai žino, kad jo balsas nei dabar, nei ateityje nebus lemiamas nacionalinio saugumo klausimais, nes mes neleisime mūsų krašto gynybos pavojingam populistui laikyti įkaite“, – pabrėžė konservatorių vedlys.

[[ge:lrytas:lrytas:41286758]]

Kodėl „Nemuno aušros“ vadovas ir toliau nori maištauti? Pasak portalo Lrytas kalbintų politikos ekspertų, gali būti, kad R. Žemaitaitis vėl savo poziciją poligono klausimu garsina ne be reikalo.

„Jam yra labai patogus scenarijus, jeigu poligonui yra pritariama, pavyzdžiui, socialdemokratų ir konservatorių balsais. Tada jis gali sakyti, kad žiūrėkit – ir vieni, ir kiti yra vienodi, ir tik jis ir panašiai mąstantys gali apsaugoti nuo tos jungtinės socialdemokratų ir konservatorių valdžios, kuri yra vienodai bloga“, – taip pat pastebėjo politologas Ignas Kalpokas.

Mato net sąsają su S. Skverneliu

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią savaitę pristatė siūlomas kompensacijas planuojamo Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijose esančių sodybų savininkams, tačiau „aušriečių“ lyderis sakė, kad šie skaičiai nėra apibrėžti, aiškumo jam pačiam vis dar trūksta.

[[ge:lrytas:lrytas:41187906]][[ge:lrytas:lrytas:41361589]][[ge:lrytas:lrytas:41365055]]

„Tai, ką šiandieną girdžiu, kol kas nematau, kad „Nemuno aušros“ frakcija palaikytų būtent Kapčiamiesčio poligoną“, – trečiadienį „Žinių radijui“ pareiškė R. Žemaitaitis.

„Kuo toliau KAM ir kariuomenė leis į informacinę (erdvę – ELTA) neapibrėžtumus ir kažkokias tai fantazijas – tuo mažiau Seimo narių pradės tikėti jų noru ką nors daryti“, – tvirtino politikas.

Jis prisipažino, kad po praeitos savaitės liko „dar labiau nustebęs“.

„Į eterį išleidžiami kažkokie skaičiai, kurie maždaug yra neapibrėžti, pristato, kad yra įstatymas, bet jo mes dar neturime. Apie ką mes čia galime kalbėti? Jums dar mažai susiskaldžiusios visuomenės?“ – klausė R. Žemaitaitis.

Anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkas buvo užsiminęs, kad Kapčiamiestyje poligono išvis nereikia, nes esą šiandien neišnaudojami ir kitų Lietuvoje esančių poligonų pajėgumai. Vėliau savo poziciją jis vis švelnino, susitikimuose su gyventojais teigė, kad poligonas svarbus, bet reikia teisingai atsiskaityti su aplinkinėse vietovėse gyvenančiais žmonėmis ir atsakyti į visus kylančius klausimus.

[[ge:lrytas:lrytas:41379783]]

Agresyvoka koalicijos partnerio retorika tokiu strategiškai svarbiu klausimu siutino ir pačius socialdemokratus.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Sauliaus Spurgos teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar R. Žemaitaitis turi kažkokią taktiką, ar tai ir vėl yra pakitusi jo pozicija. Panašu, svarstė politologas, kad niekur nedingsta „aušriečių“ noras koalicijoje ir palaikyti, ir kartu – oponuoti.

„Nes jeigu prisiminsime, praeityje dažnai būdavo taip, kad tam tikrus sprendimus R. Žemaitaitis ir jo partija vis kritikuodavo ir kritikuodavo, ir paskutiniu momentu palaikydavo.

Tai manau, čia gali būti ir tokia taktika, kuri yra visiškai suprantama, nes akivaizdu, kad „Nemuno aušra“ nori vienu metu būti ir opozicijoje, ir pozicijoje – tai yra, kritikuoti ir vaizduoti kitaminčius, ir aš įsivaizduoju, kiek yra jau prikalbėta ir susitikimuose su rinkėjais, ir viešai kiek yra pasakyta minčių.

Bet, žinoma, būna, kad socialdemokratai nubrėžia raudoną liniją, arba ta linija yra suprantama, kad kam turėti tokį partnerį dėl skaičiaus, kuris nebalsuoja dėl svarbių sprendimų.

R. Žemaitaitis irgi tai mato, ir jis taip ir elgiasi – kritikuoja, o lemiamu momentu balsuoja taip, kaip reikia. Tai įdomu“, – vertino S.Spurga.

Tiesa, jis turi ir dar vieną prielaidą – galbūt, svarstė politologas, toks R. Žemaitaičio pareiškimas susijęs ir su kratomis bei specialiojo liudytojo statuso suteikimu demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui.

„Kažkada socialdemokratai pasakė, kad pavasarį jie vėl svarstys koalicijos klausimą, bet kas gali „Nemuno aušrą“ pakeisti koalicijoje? Turbūt pats realiausias variantas vis dėlto yra „Vardan Lietuvos“.

Ir dabar, kadangi „Vardan Lietuvos“ pozicijos yra tokios nepatogios ir nėra didelio įkvėpimo priimti į koaliciją partnerį, kurio vadovo padėtis, švelniai tariant, neaiški, galbūt R. Žemaitaitis pajuto savo sustiprėjusią poziciją, kad socialdemokratams tiesiog nėra alternatyvų?“ – klausimą kėlė MRU docentas.

Paklaustas, kaip vertina ir konservatorių lyderio L. Kasčiūno žodžius apie paramą „socdemams“, S. Spurga laikėsi nuomonės, kad toks žingsnis – gana natūralus.

„Nedažnai tai matome, bet, matyt, taip ir turi būti – jeigu tai yra tikrai svarbūs Lietuvai projektai, ypač susiję su saugumu, galbūt ir su užsienio politika, labai pageidautina, kad jie būtų priimami kuo platesniu konsensusu. Labai tikiuosi, kad svarbiausi Lietuvai sprendimai bus priimami vieningai.

[[ge:lrytas:lrytas:41379777]]

Manau, kad būtų klaida priiminėti tokius sprendimus tik pozicijos balsais, kadangi tai vis dėlto yra labai svarbūs strateginiai sprendimai, ilgalaikiai sprendimai, ir finansavimas ilgalaikis, taip kad tai neturėtų priklausyti nuo rinkimų rezultatų ir tos vadinamos politinės švytuoklės“, – pabrėžė politologas.

Geras scenarijus konservatoriams?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas I. Kalpokas tokia R. Žemaitaičio siunčiama žinute per daug nesistebi – jo teigimu, tokių nuomonės pokyčių iš šio politiko jau įprasta tikėtis.

„Nes visą laiką vyksta tas žaidimas, kur priklausomai nuo interesų, nuo to, ko reikia išsireikalauti iš koalicijos partnerių, priklausomai nuo to, ką rodo apklausos ir kokios yra nuotaikos tarp rinkėjų, tiesiog renkasi patys – kurioje vietoje matosi, kad norisi paspausti koalicijos partnerius, arba kur matosi, kad reikia griežtesnės pozicijos, taip yra ir daroma“, – tvirtino pašnekovas.

Kodėl tokio maišto R. Žemaitaitis imasi būtent dabar? I. Kalpoko manymu, dabar „aušriečių“ lyderiui kaip tik yra palanki pozicija „rodyti ragus“.

„Kadangi „socdemai“ nutarė, kad užsidaro durys svarstymams koalicijai su demokratais, dabar juo labiau atsitraukti nuo „Nemuno aušros“ jiems nėra kur.

Be to, R. Žemaitaičiui irgi yra labai patogus scenarijus, jeigu poligonui yra pritariama, pavyzdžiui, socialdemokratų ir konservatorių balsais. Tada jis gali sakyti, kad žiūrėkit – ir vieni, ir kiti yra vienodi, ir tik jis ir panašiai mąstantys gali apsaugoti nuo tos jungtinės socialdemokratų ir konservatorių valdžios, kuri yra vienodai bloga.

Ir nieko jam koalicijos partneriai negalės padaryti, nes dabar dar labiau neturi kur pasidėti. Tai čia yra labai tokia palanki situacija“, – vertino politologas.

Kalbėdamas apie opozicijos, šiuo atveju, konservatorių žadamą paramą poligono klausimui, I. Kalpokas priminė, kad TS-LKD jau ne pirmą kartą rodo geranoriškumą valdantiesiems, bet taip esą turi ir savų tikslų.

„Tėvynės sąjunga ne pirmą kartą signalizuoja panašius dalykus – galima prisiminti diskusijas ir dėl biudžeto, kuomet irgi nebuvo aišku, ar „Nemuno aušra“ palaikys krašto apsaugos finansavimo didinimą, tai tada L. Kasčiūnas irgi siuntė panašią žinutę.

Vėlgi, Tėvynės sąjungai tai yra tam tikras geras scenarijus, nes, viena vertus, jų tikslinis elektoratas yra pakankamai susirūpinęs saugumo, gynybos klausimais, turi pakankamai koncentruotą poziciją, tai galima ir tą vertybinę poziciją pademonstruoti.

[[ge:lrytas:lrytas:41379776]]

Kitas dalykas – „socdemams“ priimti tą paramą yra vis dėlto politiškai sudėtinga. Šiuo atveju Tėvynės sąjungai tai yra irgi būdas tą savo moralinį teisumą pademonstruoti rinkėjams, ir tuo pačiu, viena vertus, padėti priimti gerą sprendimą Lietuvai, kita vertus – irgi įkišti šiokį tokį pagaliuką „socdemams“ į ratus“, – komentavo I. Kalpokas.

Jeigu Seimo salėje Kapčiamiesčio poligono projektas „aušriečių“ balsų visgi nesulauks, anot politologo, galbūt ir galima būtų tikėtis griežtesnių pokalbių, bet dar klausimas, ar jie išvis įvyktų.

„Pokalbiai gal ir bus, bet turint omenyje, kokia sėkmė tų pokalbių, tai dar neaišku, ar pats R. Žemaitaitis dalyvautų tokiuose pokalbiuose – mes jau matėme, kai būdavo susitikimai, kad jis pastaruoju metu nelabai atvykdavo, o geriau važiuodavo kur nors su rinkėjais į susitikimą, bet daugiau kažko aš nelabai tikiuosi“, – svarstė I. Kalpokas.

Jo manymu, nors „socdemai“ ir yra įsivarę save į kampą, visgi didžiąja dalimi kitų klausimų koalicijos partneriams „patogiai bendradarbiaujasi“ – galbūt reikės tiesiog parodyti simbolinį pagrūmojimą ar išreišti susirūpinimą.

„Bet ypač, jeigu partijos pirmininko rinkimuose status quo kažkaip ypatingai nepasikeis, o manau, kad vis tiek M. Sinkevičius laimės, tai koalicijoje ryškesnių pasikeitimų mes nesulauksime“, – konstatavo VDU docentas.

Kas jau nutarta?

Anot KAM, vertinant Kapčiamiestyje planuojamo steigti poligono teritorijoje – šaudymo zonoje – esančias gyvenamąsias sodybas ir kompensacijų dydį, bus pasirenkama atkuriamoji arba lyginamoji turto vertė, priklausomai nuo to, kuri suma bus didesnė.

Taip pat bus kompensuojama neturtinė žala, kuri sudarys 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių už sodybą. Tuo metu už poligono teritorijoje esantį miško žemės sklypą, kurio vertę nustatys nepriklausomas vertintojas, papildomai bus pridedama 5 MMA – beveik 6 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, už šias sodybas taip pat bus mokama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją vertę. Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA, t. y. 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus, mokesčiai nebus atskaitomi.

Kaip anksčiau skelbė KAM, planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.

Pasak ministerijos, maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos. Jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

[[ge:lrytas:lrytas:41379779]]

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos. Šioje teritorijoje iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Primename, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

R. Žemaitaitis vėl maištauja: atlaisvėjusios rankos ir galimybė konservatoriams