„Procesas suvaldytas labai prastai. Po tuo traukiniu yra pakišti ir mūsų karininkai, kurie ten sėdėjo scenoje, atsakinėjo į klausimus (…), kurie yra visiškai nesusiję su poligonu, ir turėjo atlaikyti tą emociją, kur, man atrodo, kad procesas turėjo prasidėti iškart po priimto sprendimo – iškart reikėjo važiuoti, kalbėtis, tartis su tais sodybų savininkais“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Šitoje istorijoje aš nematau ministrės pirmininkės. Ji žadėjo būti daug empatiškesnė, suprantanti, kalbėtis su žmonėmis, bet aš jos nemačiau Kapčiamiestyje, aš jos nemačiau kalbantis su ta pačia bendruomene. Jeigu nėra galimybių nuvažiuoti į Kapčiamiestį, galbūt (galima juos – ELTA) pasikviesti į Vyriausybę. Bet šiandien dienai ministrė pirmininkė šitame klausime nedalyvauja“, – akcentavo jis.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Susiję straipsniai
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.