Todėl premjerės Ingos Ruginienės pareiškimus, esą ji nemato priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė Lietuvoje negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus, socialdemokratė vadina drąsiais. Politikė džiaugiasi, kad šioje situacijoje lyderystės ėmėsi prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas sukalibruoti šalies poziciją šiuo jautriu klausimu.
„Mes matome tiek iš Europos valstybių, tiek iš tos pačios Kanados, visame NATO Aljanse, tam tikro flirto su Kinija atsinaujinimą. Ir tai yra pakankamai jautri situacija, sakyčiau, vaikščiojimas plonu ledu. Ir čia, priešingai negu fizikos dėsniuose, deja, kuo mažesnis objektas, tuo didesnė rizika įlūžti ir neišlipti. Tai kokia nors Vokietija įlūžusi, ištrauks koją ir nueis toliau, Lietuvai reikėtų būti atsargesnei“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė D. Šakalienė, pabrėždama Lietuvos santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) svarbą.
„Mes turime labai daug gyvybiškai svarbių interesų, sakyčiau, tokių kritinių interesų, kurie yra susiję su Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Kinijos atžvilgiu. Ir nepaisant to, kad prezidentas D. Trumpas galbūt neatrodo didelis gerbėjas ir komplimentų sakytojas Taivanui, bet Taivanas (...) vis tiek išliks ypatingai svarbus, pragmatinis Jungtinių Amerikos Valstijų interesas“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Todėl, reaguodama į dalies valdančiųjų pasvarstymus apie galimybę pervadinti Taivaniečių atstovybę, D. Šakalienė pabrėžia mananti, kad tokie sprendimai Lietuvai gali būti žalingi.
„Tokie pakeitimai iš esmės, mano vertinimu, būtų destruktyvūs“, – sakė politikė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė taip pat pabrėžia, kad visų šių diskusijų įkarštyje labai svarbu nepamiršti ir Taivano.
„Mes kalbame taip, tarsi Taivano nebūtų kambaryje. Jisai yra kambaryje – čia tas dramblio kambaryje principas. Ir kaip taivaniečiai vertina tokį blaškymąsi, tai net nereikia spėlioti. Iš tikrųjų jau matome ir tos reakcijos yra pakankamai girdimos“, – teigė D. Šakalienė.
„Ypač viešas analizavimas – buvo ar nebuvo padarytos kokios nors klaidos – yra labai kaitinantis situaciją, įelektrinantis ir taip jau esančias įtampas. Tai dėl to galbūt, kaip ir sakyčiau, išmintingiau būtų to nedaryti“, – akcentavo ji.
Premjerės pareiškimų nekomentuoja: paliksiu politologams vertinti žmogaus drąsą
Tuo metu paklausta, ką mano apie premjerės pasisakymus, kad ji nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu, D. Šakalienė pabrėžia Vyriausybės vadovės drąsą norinti palikti vertinti politologams.
„Gal paliksiu politologams ir komunikacijos ekspertams vertinti žmogaus drąsą. Bet iš tiesų, manau, kad tas užsienio politikos susitikimas Prezidentūroje buvo tam tikra tokia gera priemonė“, – sakė D. Šakalienė.
Ji pabrėžia, kad valdančiųjų gretose komunikacija tokiais jautriais užsienio politikos klausimais turėtų būti geriau sukalibruota.
„Toje pačioje valdančiojoje koalicijoje labai gerai būtų sukalibruoti žinutes, siunčiamas į išorę“, – pabrėžė politikė.
Teigiamai vertina prezidento indėlį
Visgi, D. Šakalienė pabrėžia teigiamai vertinanti prezidento G. Nausėdos įsitraukimą, siekiant sukalibruoti Lietuvos poziciją Kinijos klausimu. Politikė svarsto, kad galbūt būtent šiam tikslui ir buvo skirtas ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas susitikimas su valdančiaisiais užsienio politikos klausimais.
„Sakyčiau, kad tikrai konstitucinę pareigą prezidentas atliko labai tvarkingai ir šioje situacijoje mūsų valstybei mažiau blaškymosi ir aiškesnės linijos, kuri nesukurtų naujų spąstų arba geopolitinių dilemų, tikrai reikėtų laikytis“, – svarstė buvusi ministrė.
Politikė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) taip pat toli gražu ne visi pritaria bandymams šiltinti santykius su Kinija.
„Nesakyčiau, kad matau vieningą socialdemokratų poziciją (...). Mes girdėjome skirtingas pozicijas iš ponios Ruginienės, iš užsienio reikalų ministro, iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko, taip pat kitų socialdemokratų, kurie aktyviau veikia užsienio politikoje, tokių kaip Ruslanas Baranovas ir panašiai. Tai aš, sakyčiau, kad tos pozicijos vis dėlto šiek tiek išsiskyrė“, – sakė D. Šakalienė.
„Tai susitikimas Prezidentūroje, mano akimis žiūrint, sukalibravo viską į labai aiškią liniją – tai yra pavojingas žaidimas ir mes neturėtume imtis kokių nors neprognozuojamų ir netikėtų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Europos Sąjungai ir mums patiems veiksmų“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį Prezidentūroje buvo surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas G. Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Premjerė I. Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.