Nuo susibūrimo į slampinėjančias gaujas – iki patyčių, persekiojimo ir užpuolimo. Lietuvoje jau metų metus kaupiasi istorijos apie Vilniuje ir kituose šalies miestuose veikiančias nesutramdomas paauglių gaujas.

„Lietuvos rytas“ pirmojoje straipsnio apie paauglių gaujas dalyje pasakojo ir apie žinomų Lietuvos verslininkų, kurių 13-mečius vaikus užpuolė keliolika bendraamžių, atžalas ir su kuo jos susidūrė. Pirmąją dalį „Paauglių gaujos Lietuvoje sėja baimę: tarp jų – ir visuomenėje žinomų tėvų vaikai“ skaitykite ČIA.

Nuskambėjo ir užpuolimo prie Prezidentūros istorija.

Antrojoje straipsnio dalyje – su paaugliais susidūrusių suaugusiųjų liudijimai, teisėsaugos reakcija, ir netikėtas posūkis prie CUP pernai užpulto Jorio istorijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41370529]]

Smurtui – daug dėmesio

Apie tokį lietuvių elgesį pernai vasarą pasakojo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, atskleidęs ir kelių priekabiautojų prie niekuo dėtų praeivių pavardes.

Tiesa, žmones gatvėse užkabinėję, vandališku elgesiu pagarsėję vyrai buvo jau pilnamečiai.

[[ge:lrytas:lrytas:23647511]][[ge:lrytas:lrytas:29344943]][[ge:lrytas:lrytas:34007456]][[ge:lrytas:lrytas:41386088]]

Tik po to, kai apie Ernesto Andriušio ir Dovydo Kazlausko bei jų bendrų veiksmus papasakojo S.Malinauskas, šiais veikėjais susidomėjo ir policija. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Chuliganišku elgesiu pagarsėję jaunuoliai socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais, kuriuose matyti, kaip jie mėto stiklinius butelius į namus, spardo šiukšlines ir gėrimų automatus, o galiausiai juos apvagia.

Vaizdo įrašuose užfiksuota ir tai, kaip E.Andriušis ir D.Kazlauskas kabinėjasi prie praeivių ir nepilnamečių, priėję prie nepažįstamų asmenų pila jiems ant galvos vandenį, smūgiuoja rankomis ir kojomis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus teigimu, vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Už šį pažeidimą gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2024 metų spalį Panevėžio apygardos teismas nuteisė, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nuosprendį žmogžudystę tiesioginiame eteryje įvykdžiusiam Orestui Jasaičiui.

Šis Rokiškio rajono gyventojas pripažintas kaltu per socialinio tinklo „TikTok“ transliaciją nužudęs pažįstamą vyrą, sugadinęs svetimą turtą ir pažeidęs viešąją tvarką. O.Jasaičiui skirta 12 metų nelaisvės.

Tačiau toks smurtinis elgesys socialiniuose tinkluose sulaukia gausių peržiūrų, tad net vaikai vis dažniau dėmesio siekia būtent tokiomis priemonėmis.

Padarė milžiniškų nuostolių

Apie nemalonius susidūrimus su agresyviais paaugliais „Lietuvos rytui“ pasakojo ir 41 metų Dainius.

Tikrasis vyro vardas ir pavardė redakcijai žinomi, bet jis norėjo likti anonimas, nes iš nepilnamečių lūpų girdėjo tiesioginius grasinimus su juo susidoroti.

Su įžūliais paaugliais Dainius susidūrė ir su jais net buvo susirėmęs 2024 metų vasarą ir rudens pradžioje, kai nepilnamečiai tiesiogine prasme griovė Turto bankui priklausančius nenaudojamus Vilniaus sporto rūmus.

Jaunuoliai, braudamiesi į aptvertą teritoriją, suniokojo tvoros segmentus, išdaužė langus, sugadino priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją. Ant pastato stogo net buvo girdimi sprogimai. Vilniaus sporto rūmams padaryta keliasdešimties tūkstančių eurų žala.

Vilniaus policija buvo pranešusi, kad dėl apleisto pastato niokojimo buvo sulaikiusi 17 įvairaus amžiaus paauglių, dauguma jų buvo mažamečiai. Kitaip tariant, – vaikai, nesulaukę 14 metų.

„Kadangi gyvenu netoli Sporto rūmų, buvau tapęs savotišku jų gynėju – net padėjau policijai sulaikyti kelis paauglius, kurie niokojo šiuos rūmus, bet savo veidus slėpė po kaukėmis.

Su dar vienu pilietišku praeiviu užspeitėme tuos nepilnamečius ant suoliuko, tačiau vos tik atvyko pareigūnai, vaikai iškart pradėjo mus kaltinti, kad mes prieš juos neva panaudojome smurtą. Policininkai provokacijoms nepasidavė ir išsivežė vaikus apklausti.

[[ge:lrytas:lrytas:41393588]]

Po kelių dienų su žmona išėjome pasivaikščioti, o vienas iš vėl aplink Sporto rūmus slankiojančių paauglių mane atpažino ir ragino bendrus padaryti man linčo teismą. Galiausiai parašiau pareiškimą dėl grasinimų susidoroti“, – pasakojo Dainius.

Pilietiškas vilnietis daug bendravo su pareigūnais, kurie guodėsi nevaldomiems paaugliams negalintys nieko padaryti. Ypač tiems, kurie net nesulaukė 14 metų, mat Baudžiamajame kodekse apibrėžta, kad iki šio amžiaus asmenims gali būti taikomos tik auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

„Vienas įsimintiniausių įvykių buvo, kai keliolika kaukėtų, akmenimis ir lazdomis ginkluotų nepilnamečių vidury dienos puolė Sporto rūmų apsaugininkus – netoliese vaikštinėję užsieniečiai net baiminosi, kad staiga prasidėjo karas.

Tas Sporto rūmų šturmas truko ilgus mėnesius. Pasitaikydavo, kad vandalizmui į gaują susiburdavo kone pusšimtis paauglių.

Policininkai man teigė esantys bejėgiai, nes turėtų įsikišti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai ir aiškintis situaciją, bet tų vaikų visi bijo – jie labai gerai žino savo teises ir dėl kiekvieno prisilietimo rašo pareiškimus.

Pareigūnai pasakojo, kaip vienas policininkas neteko darbo, nes gindamasis nuo gaujos išpuolio vienam jos nariui sudavė, o vėliau paaiškėjo, kad asmuo, kurį užkliudė, buvo nepilnametis“, – sakė Dainius.

Apklausoje – būrys suaugusiųjų

Prie CUP pernai vasarą nukentėjusio Jorio motinai Saulei susidarė įspūdis, kad būtent dėl sudėtingų procedūrų apklausiant nepilnamečius ir jų nebaudžiamumo, jei nėra sulaukę 14 metų, pareigūnai atsainiai reaguoja į pareiškimus dėl vaikų išpuolių.

Paauglys, kuriam buvo sulaužytas žandikaulis, davė parodymus. Apklausoje dalyvavo Jorio motina, nukentėjusio vaikino šeimai atstovaujantis advokatas, prokurorė, vaiko teisių apsaugos specialistas, teisėja ir psichologė.

Apklausiamas vaikinas sėdėjo atskiroje patalpoje su psichologe ir buvo filmuojamas. Visus klausimus teisėja pirmiausia pasakydavo į ausinę psichologei, o ši tada jau kreipdavosi į Jorį, suformulavusi klausimą taip, kad būtų tinkamas užduoti vaikui.

[[ge:lrytas:lrytas:41393587]]

Saulė su vyru siekė, kad dėl išpuolio prieš jų sūnų atsakytų ne tik tiesiogiai jam sudavęs Andrius, bet ir kiti konfliktą kurstę nepilnamečių gaujos nariai, todėl norėjo įrodyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas jų sūnui buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų veikiant grupėje.

Už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, o jei šios sąlygos nėra, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.

„Bet pareigūnai labai nenori apklausinėti vaikų, kurie dalyvavo tame užpuolime. Jų nuomone, yra tik nukentėjusysis ir tik vienas įtariamasis. Tas, kuris sudavė Joriui.

Prokurorė ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad turi būti apklausiami visi paaugliai, kurie dalyvavo Jorio užpuolime, bet policija neva neranda tų vaikų ir neturi apie juos duomenų.

Bet policija, mano nuomone, nieko nedarė, kad surastų tuos nepilnamečius, nors mes pasakėme vardus, pavardes, baksnojome pirštu.

Aiškinau pareigūnams, kad ta pati mergaitė, kuri dalyvavo Jorio užpuolime, po kelių mėnesių dalyvavo ir apiplėšiant Simoną, bet ji net į apklausą nepakviesta. Policininkai atsikirto: „O kas nuo to pasikeis, jei pakviesime?“

Na, taip, tuomet visi sėdėkime rankas sudėję ir nieko nedarykime, nors ta 16-metė – jau labai agresyvi ir nieko nebijo. Kai ją pričiupome ir norėjome, kad apklaustų policija, ji šoko į akis, kad mano vyras jai neva nori kažką padaryti“, – pasakojo Saulė.

Moteris įsitikinusi, kad bent jau į apklausas nepilnamečiai nekviečiami pirmiausia dėl itin sudėtingų procedūrų, nes tokioje apklausoje privalo dalyvauti ne tik pareigūnas, bet ir vaiko tėvai arba įtėviai, psichologas, vaiko teisių specialistas – būrys suaugusiųjų, kuriuos vien suburti vienu metu jau yra nelengva užduotis.

Peiliu sužalojo vyrą

Pernai gruodį teismas tenkino Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą ir skyrė griežčiausią kardomąją priemonę nepilnamečiui, įtariamam Panevėžyje peiliu sunkiai sužalojus vyrą.

Panevėžietis nukentėjo, kai bandė sulaikyti įtariamąjį ir dar du paauglius dėl gatvėje badomų automobilių padangų.

2025 m. gruodžio 8-osios vakarą, apie 19 val. 30 min., viena panevėžietė S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje pastebėjo tris paauglius. Vienas jų badė automobilių padangas.

Moteris ėmė sekti gatve einančius jaunuolius ir paskambino policijai. Tuo metu berniukai pasiekė Klaipėdos gatvę, ten irgi badė automobilių padangas.

Kai moteris apie tai pasakė sutiktam vyrui, šis paauglius pasivijo ir du sulaikė. Laukiant, kol atvyks policijos pareigūnai, iš tamsos išniro trečias jaunuolis. Vyrui bandant jį sulaikyti paauglys keletą kartų dūrė peiliu, o paskui su abiem draugais paspruko.

Policijos pareigūnai 15-metį įtariamąjį netrukus sulaikė vieno iš drauge buvusių nepilnamečių namuose.

Sunkiai sužalotas pilietiškas panevėžietis, atlikus kelias operacijas, buvo gydomas ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje. Nors vyras iš ligoninės jau paleistas, jis tęsia reabilitaciją, o ekspertai pateikė išvadas, kad jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tyrimui vadovaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė po įvykio kreipėsi į teismą prašydama įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui. Teismas leido jaunuolį suimti 10 dienų.

Dabar jam skirta kita kardomoji priemonė – namų areštas. Paaugliui pareikšti įtarimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 10 metų, tačiau nepilnamečiams skiriama perpus mažesnė bausmė.

Dėl paauglių veiksmų tą gruodžio vakarą Panevėžyje prie trijų daugiabučių buvo apgadintos 11 automobilių padangos, bet dėl viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik vyresni nei 16 metų asmenys, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o turtinę žalą turės atlyginti nepilnamečių tėvai.

Padaro vis daugiau nusikaltimų

Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje didėja. 2025 m. nepilnamečiai buvo įtariami padarę 826 nusikalstamas veikas, 2024 m. – 710, 2023 m. – 677, 2022 m. – 610.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o tam tikrais atvejais – 14 metų.

Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 14 metų, atsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių, kelių ar juose esančių įrenginių sugadinimą.

Asmeniui, kuriam iki Baudžiamajame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų.

Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę 16 metų, atlikus tyrimą informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Grėsmė – net nacionaliniam saugumui

Agresyvių nepilnamečių išpuoliai kelia didelių rūpesčių ne vien niekuo dėtiems praeiviams ar policijos pareigūnams.

Problemiškus paauglius atidžiai stebi net Valstybės saugumo departamentas (VSD), nes tokie vaikai gali kelti grėsmę šalies saugumui.

Prieš metus Ukrainos saugumo tarnyba išplatino pranešimą, kad Rusijos specialiosios tarnybos verbuoja paauglius. Nepilnamečiai įtraukiami į nusikalstamas veikas, teroro aktus, padegimus, sprogdinimus ir kitus sabotažo veiksmus.

„VSD irgi yra konstatavęs, jog Rusija imasi teroristinių būdų savo tikslams pasiekti ir verbuoja vaikus bei paauglius, kad šie vykdytų nusikaltimus prieš savo tėvynę“, – atsakyme „Lietuvos rytui“ teigė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų vadovų net paprašė pavesti auklėtojams pasikalbėti su vyresniųjų klasių mokiniais apie tai, kokiais būdais socialiniuose tinkluose gali veikti Rusijos ar Baltarusijos agentai siekdami užverbuoti nepilnamečius, ir kaip elgtis, jei vaikas jau būtų pakliuvęs į jų pinkles.

Įprastai vaikai ar paaugliai socialiniuose tinkluose iš nepažįstamų asmenų gauna pasiūlymą užsidirbti. Pradžioje sumokama už nereikšmingų pastatų ar grafičių nuotraukas, vėliau jau reikalaujama daugiau, grasinant ilgais metais kalėjimo už jau įvykusį bendradarbiavimą.

Paauglių gaujos Lietuvoje – vis baisesnės: stebina pareigūnai, prakalbo apie nacionalinį saugumą II dalis