Rizikingas žingsnis? Po S. Skvernelio sprendimo – ekspertų verdiktas

Kaip skelbta, pirmadienio popietę posėdžiavusi „Vardan Lietuvos“ valdyba diskutavo apie krizę, kurioje atsidūrė partija po to, kai vasario pradžioje į S. Skvernelio duris pasibeldė teisėsaugos pareigūnai. Tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, S. Skvernelio bei konservatoriaus Kazio Starkevičiaus namuose ir kabinetuose Seime atliktos kratos. Vėliau „Vardan Lietuvos“ lyderis apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Po apklausos žurnalistams jis teigė, kad yra pasirengęs visiems scenarijams dėl ateities partijoje – ir tęsti darbus, ir atsistatydinti. Pirmadienį paaiškėjo, kad politikas nutarė iš posto nesitraukti.

„Tikrai apsvarstęs visas aplinkybes, šiandien manau, kad toliau tęsiu darbą“, – pranešė S. Skvernelis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas portalui Lrytas teigė, jog „Vardan Lietuvos“ lyderio sprendimas yra logiškas, mat Demokratų sąjunga yra viena iš vadinamųjų personalinių partijų – organizacijos likimas ir sėkmė tiesiogiai priklauso nuo S. Skvernelio.

„Taip, yra ten dar ryškių asmenybių, bet iš esmės tai yra organizacija, kuri buvo sulipdyta aplink S. Skvernelį. Mes žinome iš Lietuvos partijų istorijos, kad tada, kai lyderis pasitraukia, iš esmės organizacijos nebelieka. Tas buvo su „Tvarka ir teisingumu“ po R. Pakso, tas buvo jau kelis kartus su Darbo partija po V. Uspaskicho. Panašu, kad panaši situacija galėjo grėsti ir demokratams po S. Skvernelio, bet kol kas priimtas sprendimas, kad viskas lieka po senovei“, – kalbėjo politologas.

Jam antrino ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, kurios pirmadieninė S. Skvernelio žinia nenustebino.

„Vadovėliškai žiūrint, visada yra puiku, kada politikoje esantis žmogus, sulaukus kažkokių įtarimų ar metamų šešėlių, laikinai suspenduoja narystę. Tai čia vertinant vadovėliškai. Vertinant konkrečiai šią situaciją, tikriausiai būčiau nustebusi, jeigu būtų buvę kitaip, jeigu būtų priimtas kitas sprendimas.

Kodėl būčiau nustebusi? Nes kaip bedėliosime, pono S. Skvernelio pasitraukimas iš politikos tikrai greičiausiai būtų atnešęs daugiau minusų partijai, nei likimas partijos vadovaujančiame poste“, – dėstė ji.

Nors kartoja, kad jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, S. Skvernelis pripažino – teisėsaugos veiksmai jo atžvilgiu jau padarė nemenką žalą „Vardan Lietuvos“.

Dėl to, jog partijos reputacija jau yra sutepta, sutinka ir politologai.

„Reputacinė žala jau yra padaryta. Žinant, kiek ilgai užtrunka įvairūs tyrimai, kokios būna peripetijos, ar sužino, ar nesužino žmonės tą tikrąją baigtį – jau, matyt, tos didesnės įtakos nebebūtų padarę, jeigu ir būtų S. Skvernelis pasitraukęs ar tai iš vadovo posto, ar apskritai suspendavęs narystę“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Iki šiol S. Skvernelis buvo toks tefloninis politikas, prie kurio niekas nelipdavo. Bet, šiuo atveju, ta dėmė – ji gali ne tik jam, bet ir partijai vis tiek pakenkti“, – svarstė I. Kalpokas.

Nors po apklausos STT S. Skvernelis nebeteko specialiojo liudytojo statuso ir gana užtikrintai tvirtina, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo yra ramus, tiek I. Kalpokas, tiek G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžia – jeigu teisėsauga ir vėl atsigręš į „Vardan Lietuvos“ lyderį, partijai bus suduotas gerokai didesnis smūgis nei vasario pradžioje, kai pareigūnai į ekspremjero duris pasibeldė pirmąjį kartą.

„Jeigu ta istorija toliau rutuliosis – dabar yra tas laikotarpis, kai reikės ir teisėsaugai priimti sprendimą, ką toliau daryti – tai jeigu, vis dėlto, bus pareikšti įtarimai, tas smūgis bus partijai gerokai didesnis, negu tuo atveju, jeigu S. Skvernelis būtų dabar nusprendęs atsiriboti nuo aktyvios veiklos ar bent jau nuo vadovavimo“, – komentavo I. Kalpokas.

„Panašu, kad pats S. Skvernelis bent jau sukuria įspūdį, kad pasitiki savimi ir tuo, kad viskas jam baigsis geruoju. Tai jeigu taip viskas ir susiklostys – turbūt tą reputacinę dėmę per kurį laiką gali pavykti išsivalyti. Jeigu ta istorija atsinaujins arba tęsis neapibrėžtą laiką – tada tos problemos, kurios vargina lyderį, vargins ir visą partiją“, – svarstė VDU docentas.

G. Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, „Vardan Lietuvos“ veikiausiai vertino, kiek realu, jog S. Skverneliui bėdos su teisėsauga dar nesibaigė. Anot jos, galima manyti, kad politinė jėga nusprendė surizikuoti.

„(Jeigu būtų pareikšti įtarimai – Lrytas) reputacinės žalos būtų pridaryta, tikriausiai, daugiau negu šią akimirką. (...) Matyt, dėliojama ant svarstyklių, kas čia būtų didesnė žala“, – samprotavo politologė, pažymėdama, kad S. Skvernelio pasitraukimas reikštų mažesnį partijos matomumą.

„Sudėjus, matyt, galbūt netgi yra ir šiek tiek rizikuojama. Bandoma surizikuoti“, – pridūrė ji.

Klaipėdos universiteto politologė taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, ar kažkam artimiausiu metu teks perimti partijos vadžias iš S. Skvernelio, ar ne, „Vardan Lietuvos“ nariai turėtų suklusti ir ruoštis, kaip partija operuotų be dabartinio pirmininko. Anot jos, visą laiką „partijos įvaizdis faktiškai ir sukosi aplink Saulių Skvernelį“.

„Jiems labai ne laiku tas nemalonus incidentas parodė, kad jiems tikrai trūksta matomų žmonių, ryškiai matomų. (...)

Tai yra tiesiog kaip ir spyris, kad, visgi, reikia didesnio, matyt, veikimo, kad visuomenėje būtų labiau matomi kiti potencialūs žmonės, nebūtinai kandidatai į partijos pirmininko postą, bet tie, kurie laikinai galėtų pavaduoti, kad nesudarytų problemų apskirtai partijos egzistavimui“, – pastebėjo politologė.