Antradienį paskelbta apie Lenkijoje sulaikytą Juodkalnijos pilietį, kuris įtariamas Lietuvos šnipinėjimu Kinijai, jis bus perduotas Lietuvai. Taip pat pasirodė pirmosios nuteisto liberalų lyderio Eligijaus Masiulio autobiografinės knygos ištraukos, kuriose jis rašo ir apie pokalbius su šalies vadovais – buvusia prezidente Dalia Grybauskaite bei dabar valstybei vadovančiu Gitanu Nausėda. Antradienį taip pat minima svarbi data – ketvirtosios Rusijos karo Ukrainoje metinės, šia proga Ukrainos prezidentą Kyjive aplankė ir solidarumą išreiškė Europos Sąjungos (ES) lyderiai.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Lenkijoje sulaikytas asmuo, įtariamas Lietuvos šnipinėjimu Kinijai. Kaip nurodė institucijos, vykdant prokuratūros išduotą Europos arešto orderį praėjusią savaitę Lenkijoje, Varšuvos Frederiko Šopeno oro uoste, buvo sulaikytas 32 metų Juodkalnijos pilietis. Jis įtariamas šnipinėjimu Lietuvoje nuo praėjusių metų atliekamame ikiteisminiame tyrime. Pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galimai nuo 2023 m. rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvą ir joje vykstančius procesus, dominusią Kinijos žvalgybos institucijas.
NATO vadovo pažadas per kliūtis eiti kartu V. Zelenskio neįtikino: ragina nustatyti aiškius stojimo į ES žingsnius
Lenkijos Centrinio tyrimų biuro operacijų padalinio pareigūnų sulaikytas asmuo šiuo metu yra laikinai suimtas, pradėtos įprastos tokiems atvejams įtariamojo perdavimo Lietuvai procedūros. Saugumo pareigūnų teigimu, Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje siekia ilgalaikių, su politine ir ekonomine įtaka susijusių tikslų. Kinija labiausiai suinteresuota, kad Lietuva laikytųsi jai palankios pozicijos Taivano klausimu ir nekurtų kliūčių Kinijos investicijoms į nacionaliniam saugumui svarbius ekonomikos sektorius.
Antradienį minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines sostinės Lukiškių aikštėje taip pat vyks finalinis solidarumo su Ukraina akcijos koncertas „Laisvė šviečia. Radarom“. Visą mėnesį vykstančioje paramos akcijoje, naujausiais duomenimis, gyventojai ir verslas paaukojo daugiau nei 3,1 mln. eurų, kurie bus skirti Ukrainos robotų būriams, padedantiems vykdyti logistiką ir evakuoti sužeistuosius iš pavojingiausių karo zonos vietų.
Per Knygų mugę bus pristatyta korupcijos byloje nuteisto buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio knyga „Baltas apykakles prasegus“, kurioje autorius teigia, kad eidama prezidentės pareigas Dalia Grybauskaitė prašė „MG Baltic“ grupei priklausančios LNK televizijos palankumo jos „kovoje“ su valdančiaisiais socdemais. Šios informacijos pati buvusi šalies vadovė teigė nekomentuojanti.
Knygoje E. Masiulis taip pat rašo apie dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos skambutį, pasakoja apie iš tuomečio Klaipėdos miesto mero, partijos kolegos Eugenijaus Gentvilo gautą dokumentais užpildytą segtuvą, kurį savivaldybės vadovas prašė pasaugoti. Knygoje taip pat rašoma apie D. Grybauskaitės pasipriešinimą idėjai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas patikėti privačiam verslui ir tuomečio koncerno „Achemos grupė“ prezidento Bronislovo Lubio susidomėjimą projektu.
Susiję straipsniai
Kitą savaitę šaukiama koalicinė taryba. Tą patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, taryba aptars toliau besitęsiančias diskusijas dėl Kapčiamiesčio poligono po to, kai „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog politinė jėga gali nepalaikyti į Seimą pavasarį atkeliausiančio poligono įstatymo. Anot LSDP lyderio, bus aptariami ir kiti klausimai.
LSDP pirmininkas nemato galimybių koalicijai su demokratais. Taip Mindaugas Sinkevičius sakė po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialiuoju liudytoju apklaustas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, jog nesitrauks iš pirmininko pareigų. LSDP lyderis nurodė, kad jo vedama partija „niekada iš anksto neuždaro durų nė vienai politinei jėgai ar atskiriems Seimo nariams dėl bendro darbo Lietuvai“.
Vis tik, jis pažymėjo, jog socialdemokratai šiuo metu negali ir neketina „tapti politine priedanga kriminalinių tyrimų epicentre atsidūrusiems politikams“. Todėl, anot politiko, kol teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą ir nepateikė išvadų dėl S. Skvernelio galimo vaidmens stambioje korupcinės bylos schemoje, kalbėti bendrą koaliciją būtų neatsakinga.
Seimo valdyba uždarame posėdyje aptarė parlamento darbą ekstremalių situacijų metu. Anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, norint užtikrinti parlamento darbą ekstremalių situacijų ar karinio konflikto metu, bus inicijuoti tam tikri įstatymų pakeitimai. Tiesa, pasak jo, šį klausimą uždarame posėdyje aptarus valdybai, dėl to dar turės diskutuoti ir parlamentarai. Kaip nurodė J. Olekas, dalis sprendimų galėtų būti priimti dar Seimo pavasario sesijoje. Savo ruožtu Seimo kancleris Algirdas Stončaitis teigia, kad parlamento rūmus reikia pritaikyti galimoms ekstremalioms ar karinėms situacijoms. Tačiau, pasak jo, yra numatytos ir alternatyvos, kur galėtų vykti parlamentų darbas.
VRK, STT ir Generalinė prokuratūra patvirtino gavusios kreipimąsi dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Į minėtas institucijas kreipėsi komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas. Jis teigia atlikęs eksperimentą, kuriame galimai išsiaiškino apie galbūt neskaidrų partijos finansavimą prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas įtaria, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Dėl to jis kreipėsi į penkias institucijas: VRK, STT, Generalinę prokuratūrą, VMI ir FNTT. Tiesa, dvi pastarosios institucijos neinformavo, ar gavo kreipimąsi.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
„Sodra“ paskelbė, kaip per metus keitėsi šalies gyventojų pajamos. Jos duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje per metus padidėjo 7,6 proc. arba 107 eurais ir paskutinį 2025 m. ketvirtį siekė 1 514 eurų. Per šį laiką vidutinės darbo pajamos „ant popieriaus“ padidėjo 189 eurais arba 8,2 proc. ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė apie 2,48 tūkst. eurų. Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, per dešimtmetį atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų susitraukė beveik 10 proc. punktų iki 8,5 proc. Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau – jų vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1 530 eurų, moterų – 1 422 eurus.
Seimo konservatoriai siūlo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams griežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo Lietuvoje sąlygas. Jei Seimas pritartų tokiam opozicijos registruotam projektui, įsigyti NT Lietuvoje galėtų tik galiojantį leidimą nuolat gyventi valstybėje turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tokios galimybės neliktų laikinus leidimus gyventi gavusiems šių šalių piliečiams. Konservatoriai taip pat siūlo numatyti dar vieną papildomą saugiklį, norintiems įsikurti šalia strateginių objektų ir karinių poligonų – jie tai galėtų padaryti tik gavę Lietuvos saugumo institucijų sutikimą. Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. Rusijos piliečiai įsigijo 2,8 tūkst., Baltarusijos piliečiai – 1,8 tūkst. nekilnojamojo turto objektų šalyje.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukraina mini ketvirtąsias Rusijos pradėto karo metines. Demonstruodami Europos solidarumą su karo nuniokota šalimi, Ukrainos prezidentą Kyjive aplankė Europos Sąjungos lyderiai, gyrę ukrainiečių ryžtą ir žadėję tęsti paramą tiek, kiek reikės. Volodymyro Zelenskio teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. žuvo apie 55 tūkst. Ukrainos karių, nors analitikai mini didesnius aukų skaičius. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas, milijonai žmonių buvo priversti palikti namus. Kyjivo teigimu, iš Rusijos okupuotų šalies teritorijų buvo priverstinai perkelta arba pagrobta apie 20 tūkst. vaikų. Remiantis Rusijos viešai prieinamais duomenimis, Maskvos pusėje žuvo maždaug 220 tūkst. karių, tačiau Vakarų ir Ukrainos pareigūnai rusų aukų priskaičiuoja gerokai daugiau.
Įsigaliojo nauji pasauliniai JAV muitai importuojamoms prekėms, prezidentui Donaldui Trumpui pertvarkant savo prekybos darbotvarkę po Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimo atmesti daugelį jo įvestų pasaulinių muitų. Pastarieji buvo įvesti pagal 1977 m. aktą dėl ekonominių galių tarptautinės nepaprastosios padėties atveju (IEEPA), tačiau AT praėjusią savaitę išaiškino, kad šis įstatymas su muitais nesusijęs. Antradienį kitais teisiniais pagrindais įsigaliojantys naujieji 15 proc. pasauliniai muitai galios tik 150 dienų, nebent Kongresas juos pratęstų, ir yra plačiai laikomi keliu į tvaresnę prekybos politiką.
Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo šios plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Naujosios priemonės nukreiptos prieš vieną didžiausių pasaulyje naftos transportavimo bendrovių „Transneft“, atsakingą už daugiau kaip 80 proc. Rusijos naftos eksporto. Sankcijos taip pat kirs Rusijos nelegalių naftos prekeivių tinklui – juodajame JK sąraše atsidūrė 175 bendrovės, priklausančioms naftos tinklui „2Rivers“, kuris yra vienas didžiausių šešėlinio laivyno operatorių pasaulyje ir svarbus rusiškos žaliavinės naftos pardavėjas. Šiuo metu JK pagal savo Rusijai skirtą režimą sankcijas taiko daugiau kaip 3 tūkstančiams asmenų, įmonių ir laivų.