„Laikas sistemiškai pasižiūrėti į šitą problemą, kad, viena vertus, mes neturime tinkamai reglamentuotų teisės aktų, kas gali atvykti ir kas negali atvykti į Lietuvą. Galiausiai neturime sistemingai ir gerai veikiančios sistemos, kas prižiūri, kas greitai reaguoja ir kas užkardo tokių atlikėjų atsiradimą“, – LRT radijui trečiadienį komentavo V. Benkunskas.
„Matome labai ilgą grandinę valstybės institucijų (…). Tas greitas veikimas turi būti labai reikalingas. Šiuo atveju reikėtų peržiūrėti teisės aktus, kaip ta sistema veikia (…), turime aiškiai parodyti savo vertybinį stuburą“, – teigė jis.
Šią savaitę meras kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) siūlydamas įstatyme numatyti, kad Rusijoje bei Baltarusijoje veiklą vykdantys atlikėjai negalėtų rengti koncertų Lietuvoje.
Susiję straipsniai
V. Benkunskas siūlo iš esmės peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar užsienio atlikėjams turėtų būti leidžiama rengti koncertus Lietuvoje. Jo teigimu, dabartinis kriterijus – koncertavimas okupuotame Kryme ar kitose okupuotose teritorijose – yra per siauras ir nebeatitinka geopolitinės realybės.
„Atėjo laikas peržiūrėti ir kriterijus, ar tikrai užtenka, kad privalomasis kriterijus, kad asmuo turi būti koncertavęs Kryme ar kituose okupuotuose režimuose jau yra toks neabsoliutus ir vienintelis“, – kalbėjo jis.
„Mano supratimu, kriterijus turi būti vienas – jeigu po 2022 metų vasario 24 dienos tu koncertuoji Maskvoje, Minske, ar kitose Rusijos teritorijose, vadinasi tu esi režimo dalis, nes ten koncertuoti bet kas negali. Koncertuoja tik tie, kurie palaiko režimą, vadinasi palaiko karą prieš Ukrainą“, – pabrėžė meras.
Tuo metu Seimo NSGK narys, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, jog problema yra opi. Pasak jo, Lietuva turi išlikti nuosekli vertybiškai, bet vengti kolektyvinės kaltės principo.
„Klausimas yra tikrai savalaikis ir Vilnius, kaip ir visa Lietuva, turi būti ne tik atviri, bet ir vertybiškai nuoseklūs. Čia nėra nei cenzūra, nei kultūros draudimas, tai yra moralinis atsakomybės kriterijus“, – LRT radijui sakė Š. Birutis.
„Sprendimai taip pat turi būti individualūs ir pagrįsti faktais (…) ir ne tautybė remia, ir ne pilietybė remia. Yra Rusijos piliečių, kurie aiškiai pasmerkė karą, prarado karjeras, buvo priversti emigruoti. Tokiems žmonėms Lietuva visada buvo, yra laisvės erdvė, o ne kolektyvinės kaltės taikytoja — tas irgi labai svarbu“, – aiškino jis.
Kartu jis pažymėjo, jog diskusijų šiuo klausimu Seime būta ir anksčiau. Dabar jo teigimu, jos turėtų ir vėl atsinaujinti.
„Aš manau, kad valios (Seime – ELTA) tikrai yra, tik nebuvo to paruošiamojo darbo (…). Aš labai tikiu, kad Seimas kartu su Vyriausybe tą darbą atliks ir tikiuosi artimiausiu metu bus labai aiškios gairės ir įstatymo pakeitimai“, – sakė Š. Birutis.
Savo ruožtu kultūros viceministras Viktoras Denisenko taip pat antrino tiek Vilniaus merui, tiek buvusiam kultūros ministrui. Kartu jis akcentavo, jog šiuo klausimu turėtų vykti platesnės diskusijos.
„Turėtų būti plati diskusija ir mums reikia labai aiškių kriterijų“, – kalbėjo V. Denisenko.
Kaip skelbta, Vilniaus miesto vadovas siūlo keisti Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties numatant, kad asmuo į Lietuvą būtų neįleistas, jei Rusijoje, Baltarusijoje ar jų okupuotoje teritorijoje po 2022 m. vasario 24 d. vykdė viešą kultūrinę, pramoginę, komercinę ir kitokią veiklą.
Kaip pažymima pranešime, ieškant geriausio sprendimo V. Benkunskas esąs pasirengęs eiti ir asmeniškai diskutuoti su Seimo nariais.
Kilus diskusijoms dėl Rusijoje ne kartą koncertavusio kartvelų atlikėjo Gio Pika galimybės kovą pasirodyti Vilniuje, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius nusprendė atlikėjui uždrausti atvykti į Lietuvą iki 2031 m. vasario 19 d.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto meras V. Benkunskas ragino URM neįleisti į Lietuvą kartvelų atlikėjo Gio Pika. Pasak jo, savivaldybės specialistai suskaičiavo mažiausiai septynis atvejus, kai Kremliui jau pradėjus pilno masto karą prieš Ukrainą reperis koncertavo Rusijoje.
Atlikėjas Gio Pika Vilniuje, Pramogų arenoje, turėjo koncertuoti kovo 21 d. Kaip pabrėžia renginio organizatoriai, atlikėjas „gimė Osetijos regione, kuris karo metu buvo okupuotas, todėl atlikėjas jokiu būdu negali būti siejamas su Rusijos politine, kultūrine ar ideologine erdve.“
Spalio pabaigoje sostinės meras taip pat kreipėsi į URM, prašydamas apsvarstyti galimybę į nepageidaujamų atlikėjų sąrašą įtraukti rusų atlikėją Alisherą Morgenshterną – lapkritį Vilniuje buvo numatytas jo koncertas.
Šis atlikėjas taip pat sulaukė kontraversiškų vertinimų. Po jo paskutinio koncerto sostinėje 2023 m. kovą socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad į renginį atėję žmonės rodė nešvankius gestus, dėvėjo rūbus, ant kurių buvo galima pamatyti „Z“ raidę, tapusią Rusijos karinės invazijos į Ukrainą simboliu.
Lapkritį Migracijos departamentas pranešė, kad Rusijos ir Izraelio pilietybes turintis reperis A. Morgenshternas buvo įtrauktas į viešą Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Sprendimas įsigaliojo nedelsiant – reperis į Lietuvą negalės atvykti 10 metų.