Taip pat išmoktų pamokų analizė įgalino aiškiau apibrėžti vaidmenis ir atsakomybes, nustatyti papildomus pasirengimo bei rizikų mažinimo poreikius siekiant efektyvesnio bendradarbiavimo.
Pratybose dalyvavo Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos, Viešojo saugumo tarnybų, Valstybės saugumo departamento (VSD), Lietuvos Šaulių Sąjungos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD), NATO jungtinės analizės, mokymo ir švietimo (angl. Joint Analysis, Training And Education Centre, JATEC), Sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume (angl. Headquarters Allied Joint Force Command Brunssum, HQ JFC Brunssum) bei akademinės bendruomenės vadovybė ir/ arba atstovai.
„Šios pratybos yra svarbi planavimo ir pasiruošimo valstybės ginkluotai gynybai proceso dalis, leidžianti Lietuvos kariuomenės, sąjungininkų ir saugumu besirūpinančių institucijų atstovams įvertinti galimus iššūkius, patikrinti pasirengimą ir tobulinti procedūras ir veiklos planus.
Susiję straipsniai
Šiandien ne tik identifikavome galimas rizikas, bet ir stiprinome tarpusavio bendradarbiavimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti sklandų pasiruošimą bendrų užduočių vykdymui“, – sakė Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
LR Prezidento patarėjas Deividas Matulionis apžvelgė tarptautinės politikos ir saugumo aplinkos raidą bei jos poveikį Lietuvos gynybos planavimui ir rengimui. Taip pat kalbėjo apie NATO vaidmens stiprinimą regione, sąjungininkų buvimo Baltijos šalyse plėtrą ir būtinybę užtikrinti nuoseklų Lietuvos gynybos finansavimo augimą bei nacionalinių pajėgumų stiprinimą. VSD atstovas pristatė geopolitinių pokyčių analizę ir prognozes, aptardamas jų reikšmę Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Jis analizavo Rusijos ir Baltarusijos karinio bendradarbiavimo tendencijas, hibridinių grėsmių spektrą bei informacinių operacijų intensyvėjimą.
AOTD atstovas išsamiai aptarė Rusijos karinių pajėgų situaciją bei pajėgumų atkūrimo tempą po didelių nuostolių Ukrainoje. Doc. dr. Deivydas Šlekys kalbėjo apie šiuolaikines karybos tendencijas, analizuodamas karo evoliuciją nuo konvencinių operacijų iki daugialypės, (angl. multi-domain) kovos. JATEC atstovas Tomas Mogodia pasidalijo Rusijos–Ukrainos karo strateginių ir operacinių tendencijų analize. Taip pat analizavo, kaip keitėsi Rusijos strategija nuo pradinio greitos kampanijos plano iki ilgo išsekimo karo, ir aptarė Ukrainos gebėjimą adaptuotis, mobilizuoti visuomenę bei integruoti Vakarų paramą į operacinį planavimą.
Antroje pratybų dalyje HQ JFC Brunssum atstovai pristatė kolektyvinio atgrasymo ir gynybos planavimo koncepciją bei sąjungininkų įsitraukimo planus reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes. Jie kalbėjo apie NATO regioninių gynybos planų įgyvendinimą, pajėgų parengtį ir sąveikumą tarp valstybių narių. Apibendrindamas diskusijas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras pristatė 2026–2030 m. kolektyvinio rengimo prioritetus. Jis pabrėžė būtinybę stiprinti kovinę parengtį, plėsti sąveiką su sąjungininkais, investuoti į oro gynybą, artilerijos pajėgumus ir divizijos vadovavimo ir valdymo architektūrą. Taip pat kalbėjo apie rezervo rengimo stiprinimą, visuotinės gynybos principo įgyvendinimą ir nuoseklų perėjimą prie modernios kariuomenės modelio, atitinkančio šiandienos saugumo iššūkius.