Vis tik, socialdemokratų vicepirmininkas užsimena, kad valdančioji dauguma turi gebėti priimti tokius sudėtingus sprendimus vieningai. Priešingu atveju, anot jo, kyla klausimas, ar tokia koalicija iš esmės yra reikalinga.
„Aš visada sakiau taip, kad koalicija reikalinga priimti sunkius ir kartais nepopuliarius, bet Lietuvai reikalingus sprendimus. Jeigu koalicija geba tuos sprendimus priimti – vieningai, bendrai – tada koalicija yra darbinga. Jeigu koalicija negeba priimti sprendimų – tada klausimas, ar tokia koalicija yra reikalinga“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sakė R. Kaunas, paklaustas apie dalies valdančiosios daugumos atstovų skepsį poligono klausimu.
Ministras patikino, kad KAM bendrauja su Seimo nariais, parlamentinėmis frakcijomis ir teikia atsakymus į politikams kylančius klausimus dėl Lazdijų rajone steigiamos naujosios karinio mokymo teritorijos.
R. Kaunas pakartojo svarbiausius aspektus dėl Kapčiamiesčio poligono: gyventojams keisis kompensacijos
Tačiau R. Kaunas pripažįsta – veikiausiai įtikinti, jog poligonas yra būtinas ir reikalingas, visų Seimo narių nepavyks.
„Asmeniškai vertinant kai kuriuos politikus – gal įtikinti ir nepavyks. Svarbiausia, kad mes turėtume pakankamą balsų kiekį Seime. Ir šiai dienai indikacijos yra tokios, kad Seimo nariai – didžioji dalis Seimo narių – palaiko projektą, turime balsų kiekį, reikalingą sprendimo priėmimui“, – pabrėžė socialdemokratas.
Susiję straipsniai
„Nesustojame ir dirbame toliau, ir įtikinėjame, teikiame atsakymus klausimams, kurie yra užduodami“, – pabrėžė ministras.
„Tikrai tikiu, kad likusios Seimo frakcijos, kurios šiandien nėra valdančiojoje daugumoje, lygiai taip pat įvertina tų sprendimų poreikius ir sprendimus palaikys“, – pridūrė R. Kaunas.
Jau anksčiau kritiškai apie poligoną atsiliepęs, tačiau vėliau poziciją švelninęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis persigalvojo dar kartą – „Žinių radijui“ jis tvirtino kol kas nematantis galimybių jo vedamos partijos atstovams Seime palaikyti planus steigti Kapčiamiesčio poligoną.
„Tai, ką šiandieną girdžiu, kol kas nematau, kad „Nemuno aušros“ frakcija palaikytų būtent Kapčiamiesčio poligoną“, – teigė R. Žemaitaitis.
Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius Eltai teigė, kad poligono klausimas gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo su „aušriečiais“ galimybes.
„Jeigu mūsų koalicijos partneriai elgsis nevalstybiškai, prieštaraus visuotinai suvokiamam saugumo, gynybos elementui, kuris yra būtinas dabartiniame kontekste, aš manau, kad tai gali turėti labai rimtų implikacijų dėl būsimo darbo“, – akcentavo jis.
Negavo indikacijų apie iššūkius pritraukiant savanorius į vokiečių brigadą
Savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, pasirengusių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, krašto apsaugos ministras teigė gavęs šios šalies politikų patikinimą, jog jokių neigiamų indikacijų, pagrindžiančių tokią tendenciją, nėra.
„Teko bendrauti tiek su ministru B. Pistoriumi, tiek su Vokietijos parlamentarais būnant ir Miunchene, ir kituose formatuose. Jokių neigiamų indikacijų jie neturi. Tai yra vėlgi, tam tikras, galbūt Vokietijos jau vidaus politikų tarpusavio politikavimas, tačiau sprendimų priėmėjai šiai dienai Vokietijos diskusijoje neindikuoja jokių neigiamų pasekmių“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Kaunas.
Ministras pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei iššūkių prisitraukiant savanorius kiltų, Vokietija turėtų alternatyvas, kaip situaciją išspręsti.
„Vokietija turi pasirengusi kelią formuoti brigadą iš savanorių, kurie būtų, tai yra sveikintina, tai yra teisingas judėjimas. Jeigu jei matys kažkokius iššūkius, jie visą laiką turi alternatyvas, kaip tuos iššūkius išspręsti – tai yra mums įvardinta“, – sakė R. Kaunas.
„Lietuva iš savo pusės lygiai taip pat yra parengusi namų darbus, kad kariai atvykę čia jaustųsi pirmiausiai kaip namie, kad sąlygos būtų sudarytos puikios. Ir iš Vokietijos tiek parlamentarų, tiek ministro mes tokias indikacijas ir gauname, kad savanoriai, kuria atvyksta, jie atvyksta ne šiaip sau, jie mato tas naudas ir jie nori pas mus į Lietuvą atvykti“, – tikino jis.
Kaip šį mėnesį rašė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203-ąjį tankų batalioną ir 122-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. reikiamo karių skaičiaus.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Dėl oro gynybos įsigijimų nėra finansinių iššūkių, kurių negalėtų subalansuoti
Lietuvai praėjusių metų pabaigoje pasirašius 320 mln. eurų vertės sutartį dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės oro gynybos sistemos įsigijimo, finansinius įsipareigojimus galima įgyvendinti kitų, mažiau svarbių projektų sąskaita, patikino R. Kaunas.
„Vystant Rūdninkų poligoną buvo suplanuotos kur kas didesnės lėšos nei yra faktiškai pasirašytų sutarčių, tai atsiranda ir papildomi rezervai. Oro gynybos stiprinimas nėra visiškai atskiras procesas nuo tos pačios divizijos formavimo ir stiprinimo, taip kad čia finansine prasme didelių iššūkių, kurių negalėtume subalansuoti, nėra. Galbūt mažiau svarbius projektus galime pastumti tiesiog data į priekį. Turiu galvoje vieną ar kitą infrastruktūros klausimą arba kažkokį inžinerinį sprendimą. Mes galime jį (…) pavėlinti, tuos pinigus panaudoti dabar, kad galėtume užsakyti ir gauti greičiau įrangą, ginklus“, – žurnalistams sakė ministras.
„Pagrindinis akcentas yra turėti mobilumą (…). Mes stengiamės sukurti mobilias oro gynybos grupes, kurios, papildomai investuojant į radarus, ką mes irgi darome, galėtų greitai, mobiliai reaguoti ir perimti oro pažeidėjus juos identifikavus“, – akcentavo R. Kaunas.
Kaip skelbta, praėjusių metų pabaigoje Lietuva pasirašė 320 mln. eurų vertės sutartį su Švedijos bendrove „SAAB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės oro gynybos sistemos RBS-70 „Bolide“ tipo raketų įsigijimo.
Šios sutarties ir anksčiau pasirašytų sutarčių pagrindu turėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas Lietuvos kariuomenės aprūpinimas šio tipo amunicija 2026–2030 m. laikotarpiu.
Nemato poreikio atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos
Tuo metu kalbėdamas apie parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos, krašto apsaugos ministras teigė šiuo metu nematantis poreikio šį dokumentą atnaujinti.
„Matyčiau poreikį palaikyti sprendimus, kurie yra teikiami, kurie yra ministerijos paruošti, išdiskutuoti ir parengti optimaliai. Turėti diskusijas vardan diskusijų – nėra tas kelias, kuriuo aš norėčiau judėti“, – teigė R. Kaunas.
„Norėčiau turėti diskusiją apie konkretų sprendinį, šiuo atveju – poligoną. Turėjome susitikimus su tam tikromis frakcijomis ir aptarėme, atsakymai buvo pateikti, diskusija įvyko. Jeigu ir toliau diskutuosime apie teikiamus sprendimus – viskas yra tvarkoje. Jeigu mes laiką skiriame politinėms diskusijoms dėl noro padiskutuoti – didelės prasmės tam nematau“, – akcentavo jis.
Ministro teigimu, visi strateginiai dokumentai šiuo metu yra atitinkantys realijas, tad papildomos diskusijos šiais klausimais – nereikalingos.
„Šiai dienai visi strateginiai dokumentai: Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos apginamumo strategija – visi dokumentai yra paruošti optimaliai, atitinka realijas, atitinka Lietuvos saugumo poreikius ir kažkokių papildomų diskusijų tam turbūt nereikia“, – dėstė jis, perklaustas, ar nemato būtinybės atnaujinti politinių partijų susitarimą.
Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas galios iki 2030 metų.