„Aš manau, kad šiuo metu pateiktas projektas yra tikrai geresnis. Jis yra išdiskutuotas, buvo sudaryta darbo grupė, įtraukti įvairių sričių specialistai, politikai ir prieitas bendras sprendimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.
„Jis aiškiau apibrėžia įstatymo pataisas, kurias ketinama atlikti, bet jis yra dar tik pateikimo stadijoje, tai aš manau, kad dar ir procese gali įvykti kitų pakitimų, tai komentuoti šiandien turbūt būtų sunku. Tiesiog jis yra aiškesnis ir skaidresnis (…). Tai dar yra nepriimtas įstatymas, tai dabar įvertinti, ar jis jau pats geriausias, ar dar ko trūksta, turbūt gali žmonės, kurie yra labiausiai su tuo susiję ir gyvena pagal tą įstatymą“, – akcentavo ji.
Paklausta, ar palaiko idėją, jog LRT vesti laidas galėtų tik tie asmenys, kurie nedirba jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse, ministrė tikina į šį klausimą nesanti pakankamai įsigilinusi.
Susiję straipsniai
„Kadangi aš negirdėjau, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas, tai manau, kad mes dar ir patys diskutuosime“, – sakė Kultūros ministerijos vadovė.
„Aiškios pozicijos šiuo klausimu šiandien tikrai neturiu, nes nesu įsigilinusi, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Kai įsigilinsiu, tikrai painformuosiu“, – sakė V. Aleknavičienė.
Kaip skelbta, kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė pirmadienį sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Sausį tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai buvo susitikę su Venecijos komisija. Jos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: LRT finansavimo modeliu, planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo.
Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų.
Komisijos išvadas galutinai patvirtinti plenarinėje sesijoje planuojama kovo 6–7 dienomis.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.