Asociacijos teigimu, susiklosčiusi situacija kelia abejonių dėl skaidrumo ir institucijos vadovo patikimumo.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigos reikalauja ypač aukštų skaidrumo ir atskaitomybės standartų, o veikla neatsiejama nuo visuomenės ir žurnalistų bendruomenės pasitikėjimo. Todėl situacijos, susijusios su reikšmingomis finansinėmis aplinkybėmis ir vengimas jas paaiškinti, pagrįstai kelia abejonių dėl institucijos vadovo patikimumo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ŽPA.
Asociacija taip pat atkreipė dėmesį į galimą interesų konfliktą.
Susiję straipsniai
„D. Radzevičius, ilgą laiką vadovavęs organizacijai ir buvęs atsakingas už jos finansų valdymą, palieka situaciją, kurioje organizacija turi reikšmingų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą jam pačiam, o vėliau šis reikalavimas perleidžiamas jo vaikams. Net jei tokie veiksmai būtų formaliai teisėti, pats jų pobūdis ir kontekstas gali atrodyti kaip siekis išsaugoti asmeninę naudą ir kartu išvengti reputacinės žalos“, – nurodė ŽPA.
„LŽS įsiskolinimai Žurnalistų etikos inspektoriaus šeimai, gali sukelti interesų konfliktą D. Radzevičiui vertinant šios organizacijos narių galimus pažeidimus“, – pabrėžė asociacija.
Todėl, pasak jos, paaiškėjus tokiai situacijai, D. Radzevičius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir neturėtų eiti žiniasklaidos etiką vertinančios institucijos vadovo pareigų.
Portalas „15min“ trečiadienį pranešė, kad buvęs LŽS vadovas D. Radzevičius dėl jam neišmokėto atlyginimo sąjungoje susidariusią beveik 60 tūkst. eurų skolą perrašė savo vaikams.
Savo ruožtu dabartinis LŽS vadovas Audrys Antanaitis portalui nurodė, kad artimiausiu metu sąjunga šių pinigų neketina išmokėti.
D. Radzevičius nemano, jog turėtų trauktis iš pareigų: mano sąžinė rami
Žurnalistų profesionalų asociacijai (ŽPA) raginant žurnalistų etikos inspektorių Dainių Radzevičių įsivertinti galimybes toliau eiti pareigas, jis pats nemano, jog turėtų trauktis. Jis tikino kreipęsis į Visuomenės informavimo etikos asociaciją bei Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS), prašydamas įvertinti, ar jį delegavusios organizacijos turi teisinių, moralinių ar etinių pretenzijų.
„Dėl mano veiklos įsivertinimo, aš įsivertinau ir esu nusiuntęs laišką ir Visuomenės informavimo etikos asociacijai, kuri mane delegavo kandidatu, ir LŽS, kad jie įsivertinų, ar kaip tie, kurie Seimui mane siūlė, turi man kokių nors teisinių, moralinių ar etinių (…) pretenzijų. Mano sąžinė rami. Dirbu visą laiką teisėtai, teisingai, atvirai ir sąžiningai“, – Eltai ketvirtadienį teigė D. Radzevičius.
„Kitos organizacijos, kurios yra nesusijusios su sąjungos veikla ir greičiausiai neturi pilnos, teisingos ir tikslios informacijos, gali reikšti nuomonę ir nepasitikėjimą, bet jeigu ją reiškia, būtų gerai, kad tą darytų turėdami tikslią ir teisingą informaciją, bet ne tik viešosios erdvės daliniais trupiniais pateiktą informaciją“, – aiškino jis.
D. Radzevičius pažymėjo, kad iš pareigų pasitrauktų tuo atveju, jei jį delegavusios organizacijos pareikštų teisinių, moralinių ar etinių pretenzijų. Vis tik D. Radzevičius tvirtina kol kas tokių signalų nesulaukęs ir teigia, kad viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis paskleista nepatikrinta bei tikrovės neatitinkanti informacija.
„Jeigu organizacijos, kurios mane delegavo turi kokių nors pretenzijų – teisinių, etinių, moralinių – aš iškart dedu pasitikėjimo mandatą, kuris buvo duotas, dėkoju už tai, kad buvau. Ir tada viešojoje erdvėje galėsiu ginti save ir galbūt net savo šeimos narius, jeigu reikės, tame tarpe paneigdamas ir tikrovę neatitinkančią informaciją“, – sakė jis.
„Man atrodo, ir aš tikrai žinau, kad per tas keletą dienų buvo viešai paskleista neoficialios, neformalios ir nepatikrintos, klaidingos informacijos“, – komentavo D. Radzevičius.
Kaip skelbta, Birutės Davidonytės vadovaujama profesinė sąjunga ketvirtadienį pareiškė nepasitikėjimą žurnalistų etikos inspektoriumi D. Radzevičiumi ir paragino jį įvertinti galimybes toliau eiti pareigas. Toks sprendimas priimtas viešojoje erdvėje paskelbus informaciją, kad D. Radzevičius jam susidariusią LŽS skolą perleido savo vaikams.
Apie tai, kad buvęs LŽS pirmininkas D. Radzevičius, palikdamas darbą, išsinešė beveik 60 tūkst. skolą ir perrašė ją vaikams, pirmasis trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.
„Aš neužrašiau jokios skolos, o dar dirbdamas Lietuvos žurnalistų sąjungoje, prieš išeidamas, perleidau reikalavimų teisę į atlyginimą – ne į skolą, o į atlyginimą ir tame neturiu jokių interesų konfliktų“, – Eltai nurodė jis.
Savo ruožtu LŽS pirmininkas Audrys Antanaitis trečiadienį teigė, kad situacija dėl buvusio vadovo D. Radzevičiaus vaikams perrašytos 60 tūkst. eurų organizacijos skolos yra įšaldyta. Tiesa, jis viliasi, jog ateityje pavyks pasiekti sutarimą ir dalis šios sumos bus nurašyta.
LŽS įsiskolinimai šiuo metu siekia 239 tūkst. eurų.
Iš jų 103 tūkst. eurų sudaro skola įmonei „Juozapas pas žurnalistus“ – 97,5 tūkst. eurų yra paskola, o 5,5 tūkst. skola už automobilio nuomą.
Dar 59,7 tūkst. eurų sąjunga skolinga buvusiam jos pirmininkui D. Radzevičiui, 37,4 tūkst. eurų – buhalterei, 33 tūkst. eurų sudaro gyventojų pajamų mokesčio skolos.