Finansų bendrovės šešėlyje – praeityje į neaiškias istorijas įsivėlęs veikėjas

Jei galėtų atsukti laiką, vilnietis Tomas kaip įmanydamas būtų vengęs bet kokių santykių su prekės ženklą „Faktoro“ valdančia įmone „Taurus fondas“.

Tačiau anuomet, COVID-19 pandemijos įkarštyje, Tomo (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) įkurta bendrovė jau kone merdėjo, nes verslo partneriai vėlavo atsiskaityti.

Bankai įtariai, o dažnai ir priešiškai žiūrėjo į nedideles įmones, keldami joms net ir neįgyvendinamus reikalavimus paskolai gauti.

Sukdamasis iš, kaip tada atrodė, beviltiškos padėties ir siekdamas žūtbūt išsaugoti verslą ir toliau turėti pragyvenimo šaltinį Tomas atsigręžė į faktoringo paslaugas teikiančią bendrovę „Taurus fondas“.

Juolab kad per pandemiją ši bendrovė dalyvavo valstybės ir ES finansinėse priemonėse, kurias administravo tuometė INVEGA, todėl Tomui tai atrodė svarus argumentas pasitikėti paskolą siūlančiu „Taurus fondu“.

Dabar Tomo įmonė vėl atsidūrė ant prarajos krašto, nes, kaip sako verslininkas, 17 proc. palūkanas pagal garantijų priemonę nustatęs „Taurus fondas“ net nesileido į derybas dėl įmonės išsaugojimo ir dar reikalauja asmeninės akcininko atsakomybės.

Tik pakliuvęs į pinkles 46 metų Tomas ėmė gilintis, kas slypi po „Taurus fondo“ blizgiu fasadu ir gražiais bendrovės atstovų pažadais.

Tomui, kaip ir kitiems panašioje situacijoje atsidūrusiems smulkiesiems verslininkams, taip pat finansų srities ekspertams ir analitikams ėmė kilti klausimų, ar įmonė „Taurus fondas“, kurios veikla daliai klientų sukėlė rimtų pasekmių, pati neturi tamsių paslapčių?

Juolab kad faktoringo sektorius Lietuvoje iš esmės yra nekontroliuojamas, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bėdos tame nemato.

Su prekės ženklu „Faktoro“ veikiančią bendrovę valdančio „Taurus fondo“ oficialus direktorius – Algirdas Gutauskas.

Tačiau kuluaruose atvirai kalbama, kad tikrasis jos vadovas yra prieštaringai vertinamas buvęs advokato padėjėjas Andrius Riabčiukas, dabar prisistatantis Šteimanto pavarde.

Nors A.Šteimanto (buvusio Riabčiuko) nėra tarp „Taurus fondo“ akcininkų, jis yra įmonės valdybos narys. O antra didžiausia fondo akcininkė po bendrovės „Faktoro holdingas“ yra A.Šteimanto motina 74 metų Iligija Eugenija Šteimantė.

Registrų centro duomenimis, pernai liepą I.E.Šteimantė valdė 670 vardinių akcijų, o pats įmonės direktorius A.Gutauskas – tik 330.

Investuotojai, verslo partneriai ir finansų analitikai neslepia susirūpinimo, kad finansines paslaugas teikianti bendrovė „Taurus fondas“ iš esmės yra valdoma žmonių, kurių ryšiai ir reputacija kelia klausimų.

A.Šteimantas laikomas už kasdienės „Taurus fondo“ veiklos esančiu įmonės vadovu, nors jo praeityje būta didelių skandalų, be to, buvęs teisininkas net pasikeitė pavardę.

Dabar Šteimanto pavarde prisistatantis verslininkas A.Riabčiukas anksčiau buvo nuolat minimas itin garsioje šalyje naujagimių dvynių Zdanių nudeginimo Marijampolės ligoninėje byloje.

Laurynas ir Martynas Zdaniai gimė 2001 metų gruodžio 30 dieną. Neišnešiotus naujagimius priėmusios akušerė ir gydytoja kūdikius paguldė ant vystyklais užtiestų šildyklių – guminių pūslių su karštu vandeniu.

Po keliolikos minučių medikai pastebėjo, kad abu naujagimiai patyrė sunkius kūno nudegimus. Vienas berniukas apdegė 20 proc., kitas – 14 proc. kūno.

Kauno medicinos universiteto klinikose dvyniai buvo gydomi beveik tris mėnesius, jiems atliktos kelios sudėtingos odos persodinimo operacijos.

Dvynių tėvai Gintautas ir Vilma Zdaniai kreipėsi į teismą reikalaudami iš Marijampolės ligoninės priteisti žalą. Šioje teisinėje kovoje jiems padėjo advokatas Stanislovas Riabčiukas ir jo sūnus advokato padėjėjas A.Riabčiukas.

Nudegintų dvynių tėvams teismas priteisė pusę milijono litų (apie 145 tūkst. eurų) žalai atlyginti, tačiau tada istorija dar labiau įsibėgėjo.

Zdaniai apkaltino savo advokatus, kad jie pasisavino pusę jiems priteistos sumos – 250 tūkst. litų (per 72 tūkst. eurų).

Apdegintų dvynių tėvas G.Zdanys teigė, kad advokatas S.Riabčiukas patarė iš ligoninės priteistus pusę milijono litų pervesti ne į vaikams atidarytą sąskaitą, o į A.Riabčiuko depozitinę sąskaitą. Neva tokiu būdu galima išvengti mokesčių valstybei, nors iš tiesų jokių mokesčių nebūtų reikėję mokėti.

Anot G.Zdanio, kai pinigai buvo pervesti, S.Riabčiukas maiše grynaisiais jam atvežė 250 tūkst. litų, o likusios sumos negrąžino.

S.Riabčiukas tvirtino, kad likusius 250 tūkst. litų grynaisiais kitą dieną atidavė G.Zdanio žmonai.

Kai kilo skandalas, Lietuvos advokatų garbės teismas advokatui S.Riabčiukui skyrė drausminę nuobaudą – šalies advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu paskelbė negaliojančiu.

S.Riabčiuko padėjėju dirbusiam sūnui A.Riabčiukui taip pat skirta drausminė nuobauda ir jis išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

Tėvas ir sūnus Riabčiukai teismui pateikė skundus prašydami panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimus.

Prokuratūra savo ruožtu pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad advokatas ir jo padėjėjas pasisavino didelę dalį Zdaniams skirtos kompensacijos.

Pagrindinis įtariamasis S.Riabčiukas 2006 metų liepą savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Jo sūnus Andrius galiausiai atsisakė ieškinio prieš Lietuvos advokatūrą.

Po to, kai S.Riabčiukas nusižudė, nudegintų dvynių tėvai civiline tvarka bandė atgauti lėšas iš mirusio advokato paveldėtojų, tarp kurių buvo ir A.Riabčiukas.

Zdaniai vėliau ne kartą viešai teigė, jog teisinė kova dėl to, kad atgautų pinigus, juos išsekino ir emociškai, ir finansiškai. Taip ir liko neaišku, ar nudegintų dvynių tėvai atgavo visus pinigus.

Neprabėgus nė dešimtmečiui po dvynių istorijos A.Riabčiukas vėl buvo minimas kitoje garsioje byloje, kurioje buvo vienas įtariamųjų dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Į Vilniaus apygardos teismo suolą 2013 metų lapkritį sėdo Eugenijus Ivanenka, Vilniaus Versače pramintas milijonierius Remigijus Andriūnas, Lina Mananikova, bankroto administratorius Vladas Monginas ir buvęs advokato padėjėjas A.Riabčiukas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtarė, kad ši grupė asmenų, pasinaudodama fiktyviomis operacijomis ir bankroto procedūromis, bandė užvaldyti arba iššvaistyti milijoninį nekilnojamojo turto bendrovės „Vilniaus sadutė“ turtą.

Tačiau teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikaltimo sudėtį, todėl visi įtariamieji buvo išteisinti.

Šioje byloje A.Riabčiukas dažniausiai buvo vadinamas senąja pavarde, nors ją į Šteimanto pasikeitė dar po dvynių Zdanių istorijos.

Dėl to, kad A.Šteimantas (buvęs Riabčiukas) net dukart buvo minimas garsiose su dideliais pinigais susijusiose bylose kaip įtariamasis, finansų rinkos dalyviams kyla abejonių ir dėl bendrovės „Taurus fondas“, rinkoje geriau žinomos prekės ženklo „Faktoro“ pavadinimu, veiklos skaidrumo.

Nors „Taurus fondo“ oficialus vadovas yra A.Gutauskas, A.Šteimantas kaip bendrovės valdybos narys dalyvauja priimant strateginius sprendimus įmonėje, kuri užsiima nebankiniu finansavimu – faktoringu ir verslo paskolomis.

„Tokios bendrovės klientams būtina užduoti papildomus klausimus dėl šios bendrovės akcininkų kilmės, sprendimų priėmimo grandinių ir prevencinių priemonių, užtikrinančių, kad klientų interesai ir lėšų saugumas būtų tinkamai ginami“, – įspėjo pavardės atskleisti nepanoręs finansų ekspertas.

Anot jo, įmonės vardas ir valdymo praktikos lemia pasitikėjimą bei ilgalaikį verslo stabilumą, kuris nesuderinamas su abejotinos reputacijos aplinka.

„Skaidrumas ir atsakomybė yra pagrindas finansų sektoriuje. Kiekvienam rinkos dalyviui svarbu žinoti, kas vadovauja įmonei ir kokie yra rizikos valdymo mechanizmai“, – pabrėžė pašnekovas.

Nors teikia finansines paslaugas, į Lietuvos banko priežiūros akiratį „Taurus fondas“ nepatenka nei teikdamas paskolas, nei sudarydamas faktoringo sutartis – skubiai finansuodamas neapmokėtas sąskaitas ir taip suteikdamas galimybę gauti apyvartinių lėšų.

„Lietuvos bankas neprižiūri bendrovių, kurios verčiasi faktoringo veikla, tačiau neteikia licencinių finansinių paslaugų. Faktoringo veikla apibrėžiama Civiliniame kodekse.

Be to, kai kreditavimo paslaugos yra teikiamos juridiniams asmenims arba fiziniams asmenims verslo reikmėms, Vartojimo kredito įstatymo, kurio laikymosi priežiūra yra priskirta Lietuvos bankui, nuostatos nėra taikomos, o juridinių asmenų verslo tikslais vykdoma kreditavimo veikla nelicencijuojama.

Todėl „Taurus fondas“ nėra Lietuvos banko prižiūrima įmonė“, – teigė Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas.

Dėl šios priežasties Lietuvos bankas nesidomi nei „Taurus fondo“ valdytojų reputacija, nei bendrovės finansiniais rodikliais. O jie, švelniai tariant, yra įdomūs.

Rekvizitai.lt duomenimis, ketverius metus bendrovė nuolat buvo pelninga, o paskui staiga patyrė didelių nuostolių.

Skaičiai iškalbingi: 2020 m. „Taurus fondo“ pardavimo pajamos buvo per milijoną eurų, o pelnas neatskaičius mokesčių – per 225 tūkst. eurų, 2021 m. pardavimo pajamos buvo per 1,5 mln. eurų, o pelnas – beveik 600 tūkst. eurų, 2022 m. pardavimo pajamos siekė per 2,218 mln. eurų, o pelnas – per 651 tūkst. eurų, 2023 m. pardavimo pajamos šoktelėjo iki beveik 3 mln. eurų, o pelnas – iki beveik pusės milijono eurų.

Tačiau viskas staiga pasikeitė 2024 m., kai pardavimo pajamos pasiekė per 3,177 mln. eurų, bet „Taurus fondas“ patyrė daugiau kaip 716 tūkst. eurų nuostolių, o bendrovė ėmė veltis į vis daugiau teisminių ginčų.

Nepaisant 2024 m. nuostolio, „Taurus fondas“ buvo vienas iš finansavimo partnerių valstybės administruotose priemonėse.

Pasak ILTE atstovės žiniasklaidai Viktorijos Voroncovos, bendrovė „Taurus fondas“ yra vienas iš dešimties ILTE atrinktų finansavimo partnerių, įgyvendinančių finansinę priemonę „Alternatyva“, kuriai iš viso skirta 91 mln. eurų. „Taurus fondui“ 2020 m. gegužės mėn. teko 11,4 mln. eurų.

„Priemonė „Alternatyva“ šiuo metu yra pasibaigusi. Finansavimo partneriai prisiima su paskolų portfeliu susijusią riziką ir lėšas grąžina pagal sutartą grafiką. Bendrovei „Taurus fondas“ pagal priemonę „Alternatyva“ skirtų lėšų grąžinimo terminas – 2027 m. gruodžio 31 d.“, – teigė V.Voroncova.

2020 m. gegužę su „Taurus fondu“ buvo pasirašyta sutartis dėl garantijų priemonės faktoringo sandoriams įgyvendinimo. Pagal ją bendrovei buvo nustatytas 4,7 mln. eurų garantijų limitas. Nauji sandoriai į šią priemonę nebėra įtraukiami.

Mažos įmonės savininkas Tomas, siekdamas išsaugoti savo verslą, paskolos į „Taurus fondą“ kreipėsi COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2021 metų rugsėjį.

Bankai jo įmonei kėlė vis naujas kone neįgyvendinamas sąlygas, todėl Tomas atsigręžė į su prekės ženklu „Faktoras“ veikiančią bendrovę.

25 tūkst. eurų kreditui, kurį įsipareigojo atiduoti per dvejus metus, buvo nustatytos 17 proc. palūkanos, be to, Tomas privalėjo laiduoti asmeniniu savo turtu, užtikrindamas, kad paskola išties bus grąžinta.

Tokius įsipareigojimus Tomas privalėjo prisiimti nepaisant to, kad paskola jo verslui suteikta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), kurio tikslas – padėti remti pelningų investicijų finansavimą ir įgyvendinimą Europos Sąjungoje (ES), taip pat užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą. Taip pat parama buvo teikiama ir pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą „EaSI“.

„Mano akimis, per tas Europos lengvatines programas, per kovai su COVID-19 pandemijos padariniais skirtus pinigus kai kurie asmenys labai praturtėjo lupikiškais metodais – pasinaudodami sunkia verslo padėtimi prisirankiojo garantijų, vekselių.

Ta programa išsigimė, nes tarsi ir gavau paskolą per paramą, bet turėjau laiduoti asmeniniu turtu, o jei nepasiseka – o mano atveju taip ir įvyko – sulauki sunkių pasekmių. Kai kas susikūrė schemas, kaip pasiimti paramos pinigus, ir, negana to, dar apiplėšinėja tuos, kam ta pagalba išties buvo reikalinga“, – teigė Tomas.

Verslininkas sutinka su tuo, jog paskolą teikianti bendrovė turi įsidėti saugiklius siekdama užtikrinti, kad paskolą atgaus. Tačiau, Tomo nuomone, Lietuvos įstatymų bazėje yra pilkoji zona, mat niekam neįdomu, kokie išties smaugiantys yra tokių bendrovių kaip „Taurus fondas“ reikalavimai, nepaisant to, kad paskola per pandemiją buvo paimta kaip parama verslui išsaugoti.

„Mano paskolai nustatytos net 17 proc. palūkanos, reikėjo susimokėti ir papildomų mokesčių, tarkime, sutarties administravimo, nors „Taurus fondo“ rizika buvo minimali, nes paramos programos suteikė didžiules garantijas tokioms paskoloms. Tai kokia tada čia parama? Geriau jau tie pinigai per pandemiją būtų buvę panaudoti viešosioms reikmėms“, – teigė Tomas.

Tačiau tai, kaip išties atrodo tokia „parama“ verslui, Tomas pajuto tik tuomet, kai jo įmonės reikalai ėmė ristis į pakalnę. Net su tomis didelėmis palūkanomis vyras jau buvo atidavęs apie pusę paskolos, o susidūręs su sunkumais ėmė ieškoti išeičių, bet atsitrenkė į sieną.

„Prašiau sustabdyti paskolos mokėjimą bent pusei metų ar rasti kitą sprendimą, kad galėčiau atsitiesti. Tarkime, kurį laiką mokėti tik palūkanas. Atsakymas buvo toks: „Sumokėkite pusę sumos ir sumokėkite mūsų advokatams už naujos sutarties parengimą.“ O tai reiškia, kad dar papildomai turėjau duoti jiems uždirbti, nors ir taip jau vos kvėpuoju.

Tokios įmonės kaip „Taurus fondas“ žaidžia iš galios pozicijos. Jos turi pinigų ir formuoja teismų praktiką per brangius advokatus, kuriuos iškart meta į kovą, jei tik skolininkas susiduria su sunkumais.

Teismai žiūri aukštesniųjų teismų buvusius sprendimus ir susidaro užburtas ratas, nes sunkumų patiriantis verslininkas neturi pinigų geriems advokatams, kad galėtų apsiginti, ir iš to rato niekaip neįstengia ištrūkti, o valstybė nieko nedaro ir negina to verslininko“, – pabrėžė Tomas.

Jam antrino Giedrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Jo įmonė, pasinaudojusi priemone „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“, su „Taurus fondu“ sudarė faktoringo sutartį.

Sandoryje dalyvavo trys įmonės: dvi gamybos, viena – pardavimo. Pastaroji ir viena gamybos bendrovių turėjo sutartis su „Taurus fondu“, trečioji įmonė buvo laiduotoja.

Nors su problemomis susidūrė tik pardavimo įmonė, galiausiai sugriuvo visos trys, nes „Taurus fondas“ ne tik nesileido į kalbas dėl galimybių bent jau sumažinti nuostolius, tarkime, leisti įmonių restruktūrizavimą, bet ir pareikalavo bankroto.

O tuomet rado būdą dar labiau spausti skolininkus įveldamas juos į brangiai kainuojančias teisines procedūras.

„Tarkime, toks pavyzdys. Po bankroto paskelbimo direktorius privalo perduoti dokumentus bankroto administratoriui. Tuos dokumentus perdaviau į archyvą, kaip ir buvo paprašyta, pažymos, kad tai padariau, negavau, o jie mane padavė į teismą, kad neva neperdaviau dokumentų.

Neabejoju, jog teisme įrodysiu, kad tai padariau, bet vien pats faktas, kad turiu tai įrodinėti, jau yra didžiulis stresas ir išlaidos.

Toks jausmas, kad, siekdami mane dar labiau paveikti, žmonės seka kiekvieną mano žingsnį. Pavyzdžiui, buvau paduotas į teismą, kad kaip įmonės direktorius sau persivedžiau apie 180 tūkst. eurų, nors šie pinigai iš vienos įmonės iškeliavo į kitą įmonę atsiskaitant su tiekėjais.

Teisme irgi tai įrodysiu, bet būčiau net neturėjęs teisės gintis, jei mano advokatai teismų sistemoje nebūtų pastebėję tokio ieškinio ir laiku sureagavę. Yra ir daugiau keistų ieškinių, kur nuolat turiu gintis, o tai kainuoja ir daug laiko, ir pinigų“, – teigė Giedrius.

Ir Tomas, ir Giedrius pripažįsta, kad patys padėjo parašus ant sutarčių su prekės ženklą „Faktoro“ valdančiu „Taurus fondu“, tad dabar yra priversti susitaikyti su pasekmėmis. O jos itin skaudžios: žlugo ne tik verslai – teko atsisveikinti ir su asmeniniu turtu.

Vis dėlto į prarają grimztančius vyrus pribloškė tai, kad finansų rinkos dalyvis, kuriam iš esmės netaikoma akyla stebėsena, prisidengdamas sutartimis ir turėdamas finansinių išteklių pasirinko griežtą išieškojimo kelią, o ne restruktūrizavimo galimybes.

Juolab kad paties „Taurus fondo“ elgesys finansų rinkos ekspertams kelia klausimų.

Lietuvos bankas finansų rinkos dalyvius vertina kur kas smulkmeniškiau. Tarkime, jei banko vadovu norėtų tapti abejotinos reputacijos asmuo, Lietuvos bankas jį blokuotų, bet faktoringo įmonės savininkas iš esmės gali būti bet kas.

Faktoringo rinka Lietuvoje, kai dirbama tik su verslu, yra mažai reguliuojama saviveikla, o tai reiškia ir padidėjusią riziką pačiam klientui, nes, faktoringo įmonei bankrutavus, jai perleistos sąskaitos ir mokėjimai galėtų įstrigti teisiniuose ginčuose, ir skaidrumo trūkumą, nes priežiūros mechanizmai yra pilkojoje zonoje.

Įtarimus, anot finansų analitikų, dėl „Taurus fondo“ veiklos pakursto ir finansiniai rodikliai, kai, kylant pardavimo pajamoms, staiga atsiranda kone 717 tūkst. eurų nuostolis, nors iki tol įmonė tik girdavosi pelnu.

Krytis nuo beveik 500 tūkst. eurų pelno iki 717 tūkst. eurų nuostolio per metus finansų pasaulyje gali reikšti blogas paskolas, kai įmonė galbūt dėl prasto rizikos vertinimo nupirko sąskaitų, kurios nebuvo apmokėtos; dideles palūkanų išlaidas, kai skolinamasi brangiau nei skolinama; pasirengimą trauktis, nes verslo logikos požiūriu toks staigus finansinis nuosmukis verčia susimąstyti apie įmonės tvarumą.

Į „Lietuvos ryto“ klausimus atsakęs „Faktoro“ prekės ženklą valdančio „Taurus fondo“ direktorius A.Gutauskas teigė, kad A.Šteimantas yra tik bendrovės „Taurus fondas“ valdybos narys, ir netiesa, jog jis yra šešėlinis įmonės vadovas: „A.Šteimantas atitinkamai, kai reikia, bendrauja su esminiais bendrovės partneriais, klientais, dalyvauja priimant svarbius įmonei sprendimus.“

– Kiek ir kaip prie „Taurus fondo“ veiklos prisideda viena didžiausių akcininkių, A.Riabčiuko-Šteimanto motina I.E.Šteimantė? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Gutausko.

– I.E.Šteimantė dalyvauja priimant akcininkų susirinkimų sprendimus.

– „Taurus fondas“ 2024 m. turėjo per 3 milijonus eurų pajamų, bet, priešingai nei kelerius metus prieš tai, įmonė tais metais buvo nuostolinga. Kodėl?

– Įmonė auga stabiliai ir subalansuotai, o nuostoliai atsirado dėl suformuotų rezervų.

Rezervų poreikis atsirado dėl kelių klientų bankrotų, vienas iš jų teismo pripažintas tyčiniu.

Būtent nemokių klientų skoloms buvo suformuoti rezervai. To reikalauja Lietuvos ir tarptautiniai apskaitos standartai. Šie rezervai ir lėmė įmonės nuostolius. Išieškojus skolas rezervai gali būti sumažinti iš skolininkų išieškota suma, o tai lemtų ir pelningumo atkūrimą.

– Finansų analitikų nuomone, tokie dideli nuostoliai augant pajamoms gali kelti klausimų dėl rezervų formavimo, skolų nurašymo ar galimo lėšų išgryninimo per sąnaudas, pavyzdžiui, per konsultacines sutartis ar paslaugas susijusioms įmonėms. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Bendrovė „Taurus fondas“ pinigų negrynina ir nesudarinėja jokių sandorių su susijusiomis įmonėmis ar susijusiais asmenimis, o rezervų suformavimas ar skolų nurašymas neturi jokios įtakos garantijų gavimui ir garantijų išmokų dydžiui.

Jūsų minimi nuostoliai 2024 m. atsirado dėl suformuotų rezervų. Jų poreikis, kaip ir minėjau, kilo dėl kelių klientų bankrotų.

– „Lietuvos ryto“ pašnekovai teigia, kad „Taurus fondas“, priešingai nei dauguma kitų rinkoje veikiančių faktoringo įmonių, sutartyse su skolininkais reikalauja asmeninės akcininkų atsakomybės. Be to, įmonėms patiriant finansinių sunkumų neieško sprendimų, kaip padėti verslui atsitiesti, o siekia išsireikalauti visą skolą su didelėmis palūkanomis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dalis paskolų buvo teikiamos pagal valstybės administruojamas finansines priemones, tad asmeniniu turtu „Taurus fondas“ nerizikuoja. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Susiformavus verslo alternatyvaus finansavimo rinkai tapo standartu, kad didžioji dalis skolintojų reikalauja asmeninės akcininkų atsakomybės. To priežastis paprasta – dauguma besiskolinančių įmonių neturi pakankamai turto, kuriuo galėtų užtikrinti paskolų grąžinimą.

Klientams susidūrus su problemomis visuomet siekiama pirmiausia išsiaiškinti bėdų priežastis, nustatyti, ar įmonė veikė sąžiningai, ar siekia išgyventi, o ne imituoja veiklą. Visada ieškoma kompromiso, taip pat suteikiamas lengvesnis skolų grąžinimo grafikas.

Tačiau klientui nevykdant susitarimų ar slapčia išvedinėjant turtą iš įmonės skolos išieškojimas pradedamas nedelsiant.

Įmonei negrąžinus reikšmingų sumų ir bankrutavus visi skolintojai, taip pat ir „Taurus fondas“, gilinasi į negrąžinimo ar nemokumo priežastis ir, esant akivaizdiems neteisėtumo požymiams, siekia ir asmeninės kaltų asmenų atsakomybės. Tai yra visiškai įprasta praktika rinkoje siekiant apsaugoti skolintojų interesus.

Skolintojui kliento bankrotas yra viena prasčiausių baigčių, nes procesas yra ilgas, sudėtingas, reikalaujantis didelio įsitraukimo ir retai kada pavyksta atgauti visas skolas.

– Kiek iš viso ir per kiek laiko valstybės lėšų garantijų pavidalu buvo skirta „Taurus fondui“?

– Nuo 2020 m. „Taurus fondui“ yra suteiktas 29,4 milijono eurų garantijų limitas. Gauta baigtinė išmokų suma sudarė apie 3 proc. gauto garantijų limito.

Algirdas Sysas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:

„Nors ES faktoringas nėra savarankiškai licencijuojama veikla, dalyje valstybių narių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje, jis laikomas finansine ar kreditavimo veikla, kuri gali būti vykdoma tik bankų ar kitų licencijuotų finansų įstaigų. Tokiais atvejais faktoringui netiesiogiai taikomi licencijavimo ir veiklos priežiūros reikalavimai. Lietuva priskirtina liberalesniam reguliavimo modeliui, kuriame faktoringo paslaugas gali teikti ir nelicencijuoti subjektai.

ILTE administruoja valstybės finansines priemones ir garantijas (įskaitant garantijas faktoringo sandoriams), o vertindama paraiškas taiko rizikų vertinimo procedūras ir vidinius kontrolės mechanizmus siekdama užtikrinti priemonių taikymo pagrįstumą ir lėšų panaudojimo tikslingumą.

Biudžeto ir finansų komiteto vertinimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o ILTE taikomi dalyvių atrankos, atitikties, kontrolės ir atskaitomybės reikalavimai sudaro pakankamus saugiklius viešųjų finansų apsaugai ir rizikų valdymui.“