„Izraelio valstybė pradėjo prevencinį smūgį prieš Iraną, kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“, – šeštadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, Teherano centre pasigirdo trys sprogimai.
Reaguodamas į tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas šeštadienio, vasario 28 d., rytą feisbuke rašė:
„Penktadienį jau buvau parengęs tekstą, kuriame dėsčiau, kaip nelengva amerikiečiams apsispręsti, ar verta atakuoti Iraną, ir kodėl būčiau linkęs manyti, kad bent jau artimiausią savaitgalį atakų nebus. Tačiau šeštadienio rytą jau skelbiama, kad ataka prasidėjo.“
Atsargiai žvelgia į Irano ir Kinijos suartėjimą: tai kelia nerimą ne tik JAV
Anot T. Janeliūno, reikia pripažinti, kad ataka kol kas gana ribota ir neaišku, ar JAV įsitrauks pilna jėga.
„Šiuo metu, berašant šias eilutes, kalbama tik apie keletą smūgių Teherano vyriausybiniams objektams – šiuos smūgius, regis, atliko Izraelis.
Susiję straipsniai
Trumpas (Donaldas Trumpas, JAV prezidentas – red. past.) paskelbė (greičiausiai iš anksto įrašytą) video, kuriame sako, jog JAV pradėjo operaciją prieš Iraną. JAV prezidentas kalbėjo, kad ketina visiškai sunaikinti Irano raketų paleidimo galimybes ir pasiekti, kad režimas nekeltų jokios grėsmės amerikiečiams, niekada neturėtų branduolinio ginklo.
Vis dėlto, nebuvo užuominų, kad JAV ir Izraelis ketina sunaikinti patį režimą, nors Trumpas pakvietė Irano jėgos struktūrų pareigūnus „sudėti ginklus“ ir jiems bus garantuotas imunitetas.“
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala taip pat pasidalijo savo įžvalgomis. Feisbuke jis paskelbė įrašą, kuriame teigiama, kad Irano režimas turi labai ribotą palaikymą: prieš kelias savaites matėme suintensyvėjusius protestus, kuriuos režimas malšino ir žudydamas žmones – skaičiuojama, kad žūčių gali būti ir keliasdešimt tūkstančių. Anot politologo, D. Trumpas tikisi, kad atakos taps paskata vėl pradėti protestus.
Antrasis tikslas – sunaikinti karinį laivyną, kuris gali būti naudojamas ir kariniam atsakui, ir blokuojant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų. Tai būtų svarbu globaliai ekonomikai ir energetikai. Taip pat siekiama sunaikinti Irano branduolines ambicijas. Jau praėjusiais metais amerikiečiai smūgiavo tikslingai į branduolinės programos vystymo objektus. Dabar tikimasi sustabdyti bet kokį potencialą Iranui juos atkurti.
„Galiausiai – sunaikinti Irano sąjungininkus regione, neleisti jiems naudoti priemonių, kurias jie anksčiau taikė prieš Izraelio pajėgas ir JAV sąjungininkus regione.
Bet pradėti tokį veiksmą paprasčiau, nei kontroliuoti eigą. Svarbiausias klausimas – ar tai bus trumpalaikė operacija ar kas eskaluosis ir vystysis kryptimis, kurias sunku kontroliuoti.
Rizika – didelė, nes Iranas neabejotinai atsakys“, – vertino L.Kojala.
Neaišku ir kaip D. Trumpui pavyks pagrįsti, kas vyksta, nes jo politinė platforma – taikos. L. Kojalos teigimu, administracijoje netrūksta žmonių, skeptiškai nusiteikusių prieš bet kokias – ypač didesnes – karines operacijas.
Kils klausimas ir dėl Kongreso, nes JAV prezidentas gali naudoti karinę jėgą, tačiau trumpai – parodant, kad JAV kyla tiesioginės saugumo grėsmės.
„Ar dabar D. Trumpui pavyktų tą įrodyti – klausimas, o ištęstas karas – jau Kongreso prerogatyva. Jis turi teisę skelbti karą, todėl neabejotinai čia bus garsių klausimų ir kritikos dėl to, kas šiandien vyksta.
D. Trumpo tikslas – trumpa, greita karinė operacija, pergalė ir istorinis regiono perbraižymas. Bet ar tą pavyks realizuoti? Rizikos didelės“, – komentavo L. Kojala.