Plačiau apie aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įžvalgomis dalijasi Mykolo Riomerio universiteto profesorius, dr. Virgis Valentinavičius, kuris įsitikinęs, kad S. Skvernelis turėjo likti partijos pirmininko kėdėje.
„Jie neturėjo kitos išeities. Jei būtų patrauktas pirmininkas, tai būtų pirmas žingsnis į pripažinimą, kad vyksta kažkas rimto, – komentavo V. Valentinavičius. –
Alternatyvos nėra – pakeitus S. Skvernelį partijos nebelieka.“
Mano, kad nebuvo kitos išeities nei palikti partijos pirmininku S. Skvernelį: įvardijo, kodėl
Priminsime, kad tiriant galimą itin didelio masto korupciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba vasarį atliko kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatorių frakcijai priklausančio Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose. Kratos atliktos ir jų namuose.
V. Valentinavičius svarstė, kiek Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, sakydamas, kad koalicija su S. Skvernelio politine jėga netinka, kol teismai neišaiškins situacijos, suvokia pareiškimo ironiškumą.
Susiję straipsniai
„Vadinasi, tinka tik tie, dėl kurių teismai jau pasisakę, tokie kaip Remigijus Žemaitaitis („Nemuno aušros“ partijos pirmininkas – red. past.).
Tokia pozicija S. Skvernelio atžvilgiu absurdiška“, – dėstė laidos pašnekovas.
Šią savaitę įregistruotas LRT įstatymo pataisų projektas. Situacija audringa: opozicijos atstovai paliko darbo grupę, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad žurnalistai galės drąsiau reikšti savo nuomonę.
„J. Olekas užsiima demagogija. Jis galvoje turi tą nelemtą LRT administracijos sprendimą nekviesti R. Žemaitaičio (į eterį – red. past.), esą dabar žurnalistai nuo to bus apsaugoti. Tai – įžūlus melas“, – sakė V. Valentinavičius.
Jo vertinimu, J. Olekui nekelia nerimo tai, kad LRT neutralumo auditas keliant klausimą, kad LRT neutralumas yra problema, reiškia, jog transliuotojas kviečia ne tuos, o pačių žurnalistų reakcija į administracijos spendimą teigiant, kad jie turi turėti teisę rinktis, reiškia, kad jie dabar tą teisę turi ir nori ją išlaikyti.
„Užtenka įsiklausyti į Seimo kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską, kuris teigia, kad LRT Taryba formuluos valstybės užduotį LRT. LRT nėra valstybinė įstaiga. Ji – visuomeninis transliuotojas. Valstybė neturi tiesiogiai kištis, o K. Vilkauskas sako, kad taip bus.
Pataisos tik dar labiau pagilino esminę problemą – LRT yra politizuota. Manau, kad šios pataisos dar labiau vertos protestų nei tai, kas buvo stumiama skubos tvarka“, – komentavo V. Valentinavičius.
Vilniuje prasidėjo „Knygų mugė“ – prezidentas Gitanas Nausėda nepakviestas tarsi sveikinimo žodžio.
„Jei meilė kažkada buvo, tai seniai atvėso ir peraugo į aktyvios neapykantos būklę, – taip prezidento ir kultūros santykį vertino laidos pašnekovas. – G. Nausėda akivaizdžiai užsigavęs. Ta žinia, jog jei jau nekviečiate, tai į „Knygų mugę“ ir neisiu, nėra protingas ėjimas. Jis rodo G. Nausėdos tuščiagarbiškumą.
To neverta daryti, kai tavo reitingai su pagreičiu čiuožia žemyn. Kur kas išmintingiau būtų buvę apsilankyti mugėje, nes tai – svarbus įvykis Lietuvos kultūroje.“
Anot V. Valentinavičiaus, Prezidentūra neišmintingai pasielgė ir reaguodama bei neigdama į Eligijaus Masiulio, politiko, nuteisto „MG Baltic“ byloje, knygoje „Baltas apykakles prasegus“ paviešintą faktą, esą tuo metu banke dirbęs G. Nausėda paskambinęs jam prašė Palangos oro uoste įdarbinti giminaitį.
„Nuteistas nusikaltėlis savo knyga tęsia pagrindinę gynybos liniją: byla – buvęs politinis susidorojimas. Faktine prasme – tai nepatikimas šaltinis“, – toks buvo V. Valentinavičiaus vertinimas.
Politologas „specialiu aptarnavimu“ pavadino ir atvejį, kai dieną prieš apsilankant inspektoriams buvo nugriauta netinkamai pastatyta prezidento namų tvora – suprask, šalies vadovas apie vizitą buvo įspėtas iš anksto.