„Buvo pakartota mantra, kad norime geresnių santykių, bet nekeliaklupsčiausime“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė L. Kasčiūnas.
Konservatorius taip pat pažymi, kad socialdemokratų gretose dėl Kinijos išsiskiriančios nuomonės rodo, jog ši partija ne tik neturi išsigryninusi aiškios pozicijos užsienio politikos klausimais, bet ir nesupranta, ką daro.
„Aš, tiesą sakant, nesuprantu, ką valdantieji daro. Ir bijau, kad jie patys nesupranta, ką daro santykiuose su Kinija, nes ta kakofonija, kurią girdime iš mūsų valdančiųjų... Premjerė kalba vienaip, užsienio reikalų ministras kitaip, socialdemokratų partijos pirmininkas trečiaip“, – sakė politikas.
Kinijos klausimas gali įplieksti konfliktą tarp K. Budrio ir I. Ruginienės: tai tik priedanga
„Mes esame silpnos lyderystės ir visiškos nekompetencijos laikotarpyje, kalbant apie Vyriausybės darbą ir apie, deja, ministrę pirmininkę“, – akcentavo jis.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad toks socialdemokratų blaškymasis Kinijos klausimu nerimtai atrodo ir Lietuvos sąjungininkų akyse.
Susiję straipsniai
„Taivano klausimas mums padėjo rasti vietą Baltųjų rūmų darbotvarkėje, mes turime amerikiečių karius, nepamirškime, mums labai svarbu išlaikyti Ameriką visuose gynybos planuose. Tai yra tam tikras mūsų koziris (...) ir to kozirio neišmeskime taip. Pabandykime jį panaudoti, kur mums svarbu – nacionalinio saugumo klausimais, mūsų gynybiniais klausimais“, – teigė konservatorių lyderis.
„Be jokios abejonės, amerikietiškoje visoje dėlionėje toks blaškymasis nėra mums naudingas“, – pridūrė parlamentaras.
Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas G. Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Premjerė I. Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys naujienų agentūrai „Elta“ teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.