ELTA glaustai: Lietuvos piliečių iš Artimųjų Rytų evakuoti neplanuojama, žadama tirti dar vieną skundą dėl G. Nausėdos sklypo

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad Artimuosiuose Rytuose yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių – jų evakuacija, anot ministro, nėra planuojama. Alytuje tęsiantis įtampai dėl atleistos Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos Meilės Platūkienės Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę. Tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) žada tirti dar vieną skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos sklypo Pūčkoriuose.

Užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad Artimuosiuose Rytuose yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių, jų evakuacija neplanuojama. Kartu jis pažymi, jog visi mechanizmai iš Europos Sąjungos (ES) galimai evakuacijai bei repatriacijai yra paruošti. Ministro teigimu, šiuo klausimu Bendrijos narės turi veikti ir koordinuotis išvien, o ES savo ruožtu šiuo metu atlieka situacijos vertinimą. Artimųjų Rytų regione esantys Lietuvos piliečiai raginami sekti diplomatinių atstovybių informaciją bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Tuo metu Irane esantiems lietuviams rekomenduojama nedelsiant išvykti iš šios šalies.

Alytuje tęsiantis įtampai dėl atleistos Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos Meilės Platūkienės, LŠDPS kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę. Anot profsąjungos, mokykloje fiksuojami galimi teisės aktų pažeidimai, o institucijų neveiklumas kelia grėsmę ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir demokratinės valstybės principams. Savo ruožtu ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Dobrovolskas tikina, jog susidariusi situacija peržengia ribas. Jo teigimu, darbuotojų teisės turi būti ginamos, tačiau tai esą turi būti daroma ne politiniu, o teisiniu keliu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė, kad trijose savivaldybėse keisis renkamų tarybos narių skaičius. Anot komisijos, Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybos narių skaičius po kitąmet vyksiančių rinkimų sumažės po keturis, o Palangoje bus renkama keturiais savivaldybės tarybos nariais daugiau. Skaičiuojama, kad bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius sumažės iki 1494 (2023 metais buvo rinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai). Daugiausia – 51 – savivaldybės tarybos narys kitąmet bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausiai Birštono savivaldybėje – 15 tarybos narių.

VTPSI žada tirti dar vieną skundą dėl prezidento G. Nausėdos sklypo Pūčkoriuose. Praėjusią savaitę institucijai nenustačius valstybinės žemės naudojimo pažeidimų šalies vadovo sklype, ji Eltai patvirtino gavusi ir tirsianti dar vieną skundą dėl likusių pašalintos tvoros pamatų ir kitų objektų. Apie tai, kad Lietuvos žaliųjų partijos narys Adas Paulius Paražinskas antrąkart kreipėsi į VTPSI, pranešė LNK televizija. Jo teigimu, pirmojo patikrinimo metu inspekcija tikrino tik šalies vadovo aptvertos valstybinės žemės faktą, o ne joje likusius statinius. Skelbta, jog pašalinus metalinę tvorą jos vietoje liko pamatai, elektros kabeliai ir, anot A. P. Paražinsko, varteliai.

Dalį Lietuvos vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) vežėjų transporto priemonių ir turtinės žalos atlyginimo. Asociacijos duomenimis, šiuo metu kaimyninėje valstybėje yra sulaikyta ne mažiau kaip 1,07 tūkst. transporto priemonių – jos priklauso 149 Lietuvos įmonėms. „Linava“ nurodo, jog bendra identifikuota sulaikyto turto vertė siekia 15,9 mln. eurų, tačiau pridėjus kitų bendrovių pateiktus preliminarius duomenis, bendras nuostolis pakiltų iki 22 mln. eurų.

JAV ir Izraeliui šeštadienį pradėjus karinę operaciją Irane, per kurią buvo nukautas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, pirmadienį Islamo Respublika tęsė atakas prieš JAV taikinius Persijos įlankos miestuose, Teheraną toliau drebino sprogimai. Irano Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius visame Irane iš viso žuvo 555 žmonės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį žadėjo keršyti už trijų konflikte žuvusių JAV karių netektį ir pareiškė, kad kariniai veiksmai gal trukti keturias savaites. Irano Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis su JAV neketina derėtis dėl karinių veiksmų nutraukimo, paneigdamas žiniasklaidos pranešimus, esą Islamo Respublikos pareigūnai siekė pradėti derybas.

Po Izraelio atsaką išprovokavusių „Hezbollah“ smūgių Libanas uždraudė grupuotės karinę veiklą ir pareikalavo perduoti jos turimus ginklus valstybei. Keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą, „Hezbollah“ naktį į pirmadienį paleido keletą raketų į Izraelį, o Tel Avivas netrukus surengė atsakomuosius smūgius Beirutui ir dešimtims kaimų Pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 31 žmogus. Netrukus po šių atakų Libano vyriausybės priimtas sprendimas keičia Irano remiamos grupuotės statusą iš dalies libaniečių toleruojamo pasipriešinimo judėjimo į neteisėtą miliciją. Grupuotė „Hezbollah“ yra atstovaujama tiek Libano vyriausybėje, tiek šalies parlamente.

Plečiantis JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu, Teherano bepilotis orlaivis pirmadienį rėžėsi į Jungtinės Karalystės (JK) karinės bazės Kipre kilimo ir tūpimo taką. Pranešama, kad dronas „Shahed“ padarė nedidelė materialinę žalą karinei bazei Akrotiryje, o pranešimų apie sužeistuosius ar aukas nebuvo. Incidentas įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai JK sekmadienį sutiko leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis britų karinėmis bazėmis „gynybiniams“ smūgiams, kuriais siekiama sunaikinti Irano raketas ir jų paleidimo įrenginius. Po šio incidento Europos Sąjungai priklausančiame Kipre Izraelio ambasadorius Vokietijoje apkaltino Iraną noru įtraukti Europą į karą Artimuosiuose Rytuose. Vėliau pirmadienį Kipro vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl naujų dronų antskrydžių grėsmės pirmadienį buvo evakuotas vienas iš vakarų Kipro oro uostų ir teritorija aplink Didžiosios Britanijos karinių pajėgų bazę.