Šią iniciatyvą po trečiadienį Prezidentūroje vykusio susitikimo migracijos politikos klausimais pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Prezidentas siūlo naują apykaitinės migracijos mechanizmą. Jį galima būtų pavadinti laikino darbo leidimų sistema. Esmė šios sistemos būtų tokia, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui. Tai reikštų, kad tai būtų grynai darbui atvykstantys imigrantai. Jie laikui bėgant neįgautų teisės į šeimų susijungimą Lietuvoje ir negalėtų pretenduoti į Lietuvos gyventojo statusą“, – G. Nausėdos iniciatyvą pristatė jo patarėjas.
Pasak D. Matulionio, šalies vadovas taip pat siūlo peržiūrėti migracijos kvotų taisykles.
Susiję straipsniai
„Turėtume atsisakyti galimybės viršijus nustatytą kvotą įsivežti darbuotojus mokant kiek didesnį atlyginimą. Tokia nuostata, kuri egzistuoja, paneigia pačios kvotos nustatymo prasmę“, – kitą pasiūlymą dėl migracijos srautų kontrolės pristatė prezidento patarėjas.
Kaip teigė D. Matulionis, šie pasiūlymai yra susiję su sritimis, kur dirba nekvalifikuoti ar mažiau kvalifikuoti darbuotojai.
„Statybos sektorius, logistika ar socialinės paslaugos – būtent į tai (prezidento siūlymai – ELTA) būtų orientuota“, – aiškino D. Matulionis.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad minėtos G. Nausėdos iniciatyvos įstatymo pataisų pavidalu bus pristatytos Seimui.
„Čia prezidento iniciatyva, mes pateiksime Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus ir atitinkamai Seime turės būti svarstoma“, – sakė D. Matulionis.
Anot spaudos konferencijoje Prezidentūroje dalyvavusio vidaus reikalų viceministro Gintaro Aliksandravičiaus, praėjusių metų užsieniečių įdarbinimo kvota buvo 24,83 tūkst. žmonių, šiemet – 24,7 tūkst.
Atkreipė dėmesį į didėjančius užsieniečių srautus
Kaip pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas, susitikime Prezidentūroje institucijos sutarė, jog būtina griežtesnė imigracijos kontrolė.
„Pagal paskutinę gyventojų apklausą, 67 procentai Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančios migracijos. Atitinkamai mes irgi konstatuojame, kad tai yra susirūpinimo reikalaujantis klausimas. Per pastaruosius ketverius metus užsienio piliečių skaičius Lietuvoje ženkliai, eksponentiškai išaugo iki 7,5 procento. Jei tokia tendencija toliau išliks, susidursime su rimta tiek valstybės, tiek visuomenė problema, ypač sparčiai mažėjančio gimstamumo kontekste“, – aiškino D. Matulionis.
Anot jo, imtis migracijos griežtinimo priemonių verčia ir žmonių nuogąstavimai dėl užsienio valstybėse nekontroliuojant migracijos atsiradusių reiškinių. Pavyzdžiui, užsieniečių getų, nepagarbos vietos tradicijoms, radikalizacijos grėsmės.
„Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti kiek galima daugiau darbuotojų. Jos, tos priemonės ir kvotos turėtų skatinti darbdavius ieškoti darbo jėgos Lietuvoje“, – pabrėžė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
D. Matulionis tvirtino, kad institucijų atstovų susitikime kalbėta ir apie verslo atsakomybę siekiant išvengti imigrantų išnaudojimo.
„Turėtume galvoti apie didesnę atsakomybę verslui. Čia (išnaudojimas – ELTA) jau ne pačių imigrantų problema, čia yra verslo problema“, – sakė prezidento patarėjas.
Seimo NSGK pirmininkas įžvelgia tam tikras grėsmes
Susitikime Prezidentūroje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, socdemas Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuvoje didėjantis užsieniečių skaičius kelia tam tikras grėsmes.
„Didėjanti migracija turi neigiamą kriminogeninį poveikį, kai kur einama į radikalizmą, iškyla tam tikra grėsmė atsirasti terorizmui“, – pažymėjo jis.
R. Sinkevičius tvirtino, jog dėl migracijos ribojimų ir migracijos procesų griežtinimo tarp visų politinių jėgų būtina ieškoti kuo platesnio sutarimo.
„Reikia pradėti šnekėti su visomis politinėmis jėgomis“, – kalbėjo parlamentaras.
Susitikimas dėl migracijos griežtinimo surengtas ir pernai
Panašus susitikimas dėl migracijos klausimų Prezidentūroje vyko ir praėjusių metų spalį. Tuomet nuspręsta griežtinti šalies migracijos politiką.
Kaip skelbta, 2024 m. gegužę buvo priimtas naujasis Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas.
Iki 2026 m. birželio Europos Komisija ir Bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.
Viena jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.