R. Tamašunienė trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad BK pataisų rengimą paskatino šiuo metu nepakankamai išsamus teisinis reglamentavimas toms situacijoms, kai siekiama sugadinti ar kitaip pakenkti nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą.
„Šiuo metu bendrosios BK nuostatos dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo visiškai neatspindi tokios veikos pavojingumo būtent nacionaliniam saugumui“, – atkreipė dėmesį R. Tamašunienė.
Ministrė minėjo, kad vienas iš pavyzdžių, pastūmėjusių imtis kriminalizuoti diversinius ir kitus veiksmus, keičiant BK, yra pernai Baltijos jūroje fiksuoti incidentai, kurių metu buvo pažeisti povandeniniai kabeliai ir vamzdžiai.
Susiję straipsniai
„Turime atvejus. Vieną iš konkretyvių verta paminėti – būtent infrastruktūros sugadinimą Baltijos jūroje, kuomet mes neturėjome teisinio instrumento. Jeigu reikėtų atlikti teisinį vertinimą, atsirastų kaltininkas, būtų sudėtinga pagal dabartinį BK nuostatų reguliavimą pritaikyti (atsakomybę – ELTA)“, – dėstė R. Tamašunienė.
Teisingumo ministrė vylėsi, kad BK pataisoms Seimas pritars pavasario darbų sesijos metu.
„Čia jau reikia politines nuostatas padėti į šonus. Svarbu užtikrinti integruotą, bendrą valstybės saugumą. Mes kalbame ne tik apie karo pramonės, kariuomenės stiprinimą, bet taip pat ir apie teisinį reguliavimą, kuris atgrasytų nuo visokių veikų, kurios galėtų būti nukreiptos prieš nacionalinį saugumą, prieš Lietuvai svarbią infrastruktūrą“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Siūloma kriminalizuoti diversijas, dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje
Vyriausybė trečiadienį pritarė BK pataisų projektui, kuriuo siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už diversiją, dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje ir užsienio žvalgybų ar saugumo institucijų veikloje. Už šias nusikalstamas veikas siūloma numatyti laisvės atėmimo bausmes.
Kaip numatoma Teisingumo ministerijos teikiamose BK pataisose, diversija būtų traktuojami veiksmai, jei asmuo, siekdamas pakenkti Lietuvos interesams, sunaikina, sugadina nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančius įrenginius, jų turtą ar jų dalį ar kitaip jiems pakenkia arba sutrikdo nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veiklą.
Už tokius veiksmus siūloma numatyti laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.
BK pakeitimo projekte numatoma, kad asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje tais atvejais, jei jis aktyviais veiksmais dalyvavo ne Lietuvos valstybės teritorijoje vykstančiame ginkluotame konflikte šalies, kurios veiksmai nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, suverenitetą ar konstitucinę santvarką arba kitaip nesuderinami su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais, pusėje.
Už tokius veiksmus būtų baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.
Kaip teigiama teisės akto pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, neteisėto Lietuvos piliečių dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose klausimas iškilo dar 2014 m., prasidėjus karo veiksmams prieš Ukrainą, o 2022 m. vasarį, Rusija įsiveržus į Ukrainą, šis tema tapo dar aktualesnė.
„Atsižvelgiant į tarptautinės padėties paaštrėjimą po Rusijos invazijos į Ukrainą, viena iš pastarojo meto aktualijų tarptautinio saugumo srityje visame pasaulyje tapo savanorių išvykimas kovoti į šalis ar regionus, kuriuose vyksta karo veiksmai ar panašūs ginkluoti konfliktai. Šalys, kurios laikosi įsipareigojimo nenaudoti karo kaip konfliktų sprendimo priemonės, yra suinteresuotos neleisti savo piliečiams įsitraukti į ginkluotus konfliktus užsienyje, kontrolės poreikį pateisinant kylančiomis grėsmėmis visuomenės ir nacionaliniam saugumui šiems asmenims grįžus į šalį“, – nurodoma įstatymo projekte.
Anot Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėja, jog ginkluotuose konfliktuose užsienio valstybėse dalyvavę Lietuvos piliečiai užmezga ryšius ir įgyja patirties, kurią gali panaudoti prieš Lietuvos valstybės interesus.
Tiek už diversiją, tiek už dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje, tiek už dalyvavimą užsienio žvalgybos veikloje atsakytų ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Teisingumo ministerijos teikiamu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma koreguoti BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už veikimą prieš Lietuvą. BK pakeitimais siūloma numatyti ir baudžiamąją atsakomybę tam, kas nebendradarbiaudamas su Lietuvos žvalgybos institucijomis vykdė užsienio valstybės žvalgybos, užsienio valstybės kontroliuojamos organizacijos užduotį, nurodymą, prašymą arba kitaip dalyvavo šios institucijos veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos Respubliką (jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių). Už tokius veiksmus, kaip siūloma projekte, grėstų laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.
Kaip nurodoma projekte, baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tokiais atvejais, jei asmuo dalyvavo užsienio valstybės teritorijoje organizuojamuose veiksmuose, kuriais buvo sunaikinta, sugadinta nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, turtas ar jų dalis ar kitaip jiems pakenkta arba sutrikdyta nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veikla.
Už tai grėstų laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, poreikis tikslinti ir papildyti BK dėl veikimo prieš Lietuvą atsirado, įvertinus VSD perspėjimus apie Rusijos ir Baltarusijos režimų bandymus didinti spaudimą opozicijos organizacijoms, kurios savo veiklą perkelia į užsienio valstybes. Per šias organizacijas, jų narius, kaip pastebi VSD, Rusija ir Baltarusija bando skverbtis į kitas valstybes, verbuoti žmones, vykdyti žvalgybinę veiklą.
„Rusijos žvalgybos tarnybos siekia infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų informacines sistemas. Todėl augant politinėms represijoms Rusijoje ir didėjant politinių emigrantų iš Rusijos skaičiui, didėja ir Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesys Lietuvoje esantiems opozicijos aktyvistams“, – teigiama BK pakeitimų projekto aiškinamajame rašte.
Anot Teisingumo ministerijos, dar viena priežastis, kodėl būtina keisti BK nuostatas, susijusias su priešiškų valstybių veikla, yra 2024–2025 m. Baltijos jūroje fiksuoti incidentai, kurių metu buvo pažeistas ir Lietuvai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis infrastruktūros turtas, šiuo atveju – povandeniniai kabeliai ir vamzdžiai. Neatmetama, kad minėti incidentai gali būti susiję su užsienio valstybių, jų žvalgybos institucijų vykdoma veikla, kuri yra nukreipta prieš Lietuvą.
Pakeitus BK, atsirastų teisinė galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kritiškai svarbią infrastruktūrą galimai gadinančius asmenis.
Vyriausybei pritarus BK pataisoms, jos bus teikiamos Seimui ir svarstomos parlamento komitetuose.