Projekte numatoma, kad šiemet iš 710 mln. 498 tūkst. fonde esančių lėšų 504 mln. 728 tūkst. eurų bus skiriama vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms – technikai, reikalingai nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti.
Tuo metu Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingai Rūdninkų poligono infrastruktūrai bus skiriama 49 mln. eurų.
Dar 34 mln. 779 tūkst. eurų skiriama kontrmobilumo priemonėms. Iš šios sumos 24 mln. 770 tūkst. bus skirta Gynybos resursų agentūrai (GRA), o 10 mln. eurų – Lietuvos kariuomenei. Numatoma, kad pinigai bus skirti minoms, kliūtims ir kitiems inžineriniams sprendimams.
Susiję straipsniai
Dar 89 mln. eurų bus panaudoti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto bei priimančiosios šalies paramai reikalingai infrastruktūrai – privažiuojamųjų kelių prie Pabradės ir Rūdninkų poligonų įrengimui.
35 mln. eurų bus skirti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sričiai – plėsti priedangų infrastruktūrą, didinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengtį bei atsparumą. Taip pat lėšos bus skirtos didinti sveikatos sistemos atsparumą.
Valstybės gynybos fondas pradėjo veikti 2024 metų spalį. Jo tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Fondo pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų nukreipimo civilinei saugai.
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, pagal kurį Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP.