Pagal jos įregistruotą projektą, sabotažu būtų laikomas strateginę ar nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių objektų, jų ryšio ar informacinių sistemų sunaikinimas, sugadinimas ar veiklos sutrikdymas, taip pat labai didelės turtinės žalos padarymas siekiant pakenkti Lietuvos interesams.
Už tokias veikas būtų numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų, o veikiant užsienio valstybės ar jos organizacijos naudai – nuo 6 iki 12 metų. Dar griežtesnė atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 14 metų – būtų taikoma asmenims, kurie sabotažą įvykdytų neatlikdami ar netinkamai atlikdami pareigas.
Pasak Seimo narės G. Balčytytės, gyvename geopolitinėje realybėje, kurioje hibridinės grėsmės tampa kasdienybe.
Susiję straipsniai
„Strateginės infrastruktūros pažeidimai, kibernetinės atakos, fiziniai infrastruktūros sutrikdymai – tai jau vyksta. Europoje nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios užfiksuota daugiau nei 150 sabotažo ir diversijos atvejų, pirmiausia siejamų su Rusijos specialiųjų tarnybų veikimu. Tai sisteminis reiškinys“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narė G. Balčytytė.
Jos teigimu, sabotažo grėsmės ypač aktualios Europos valstybėse, besiribojančiose su Rusija ir Baltarusija.
BK pataisas įregistravusi G. Balčytytė tikisi, kad sabotažo kriminalizavimas leis valstybės institucijoms deramai, tai yra griežtomis baudžiamosios politikos priemonėmis reaguoti į tokio pobūdžio veikas. Pasak projekto autorės, tai svarbus signalas partneriams Europos Sąjungoje apie Lietuvos siekį nuosekliai stiprinti teisinį atsparumą hibridinėms grėsmėms.
BK pataisomis taip pat siekiama ištaisyti tam tikrą įstatyminę spragą, kuomet sabotažo veikos buvo vertinamos per teroristinio nusikaltimo sudėties prizmę.
„Šiuo metu Lietuvos teisėje sabotažo sąvoka nėra apibrėžta – tokio pobūdžio veikos vertinamos per teroristinio nusikaltimo prizmę. Tai kuria teisinio aiškumo stoką ir neatitinka konstitucinio principo, pagal kurį atsakomybė už konkrečią veiką turi būti aiškiai nustatyta įstatyme. Sabotažas nėra tapatus teroristiniam aktui. Tai nusikaltimas prieš valstybės strateginius interesus – jos nepriklausomybę, konstitucinę santvarką, kritinę infrastruktūrą. Turime turėti aiškią ir savarankišką teisinę normą, leidžiančią adekvačiai reaguoti į šias grėsmes“, – teigia G. Balčytytė.
Ji taip pat siūlo koreguoti Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus, suteikiant žvalgybos institucijoms įgaliojimus tirti naujai apibrėžtas sabotažo veikas.
Siūloma, kad šie Seimo pavasario sesiją planuojami pateikti įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam BK pataisų projektui, kuriuo siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už diversiją, dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje ir užsienio žvalgybų ar saugumo institucijų veikloje. Už šias nusikalstamas veikas siūloma numatyti laisvės atėmimo bausmes.
Kaip numatoma šiose BK pataisose, diversija būtų traktuojami veiksmai, jei asmuo, siekdamas pakenkti Lietuvos interesams, sunaikina, sugadina nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančius įrenginius, jų turtą ar jų dalį ar kitaip jiems pakenkia arba sutrikdo nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veiklą.
Vyriausybei pritarus, BK pataisos bus teikiamos Seimui ir svarstomos parlamento komitetuose.