„Labai džiaugiuosi, kad teisėsaugos institucijos reaguoja laiku ir reaguoja į kiekvieną signalą, ir labai rimtai pagal tai atlieka tyrimus. Dabar reikia sulaukti jų išvadų ir tada daryti savo“, – paklausta, ar prokuratūros atnaujintas tyrimas keičia „aušriečių“ padėtį koalicijoje, žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Ruginienė.
Kilus klausimams, ar aplinkos ministras Kastytis Žuromskas skaidriai paaukojo „Nemuno aušrai“ 2,5 tūkst. eurų, Seimo konservatoriai paragino jį atleisti. I. Ruginienė nesiėmė vertinti šio raginimo. Tačiau ji neatsakė, ar pasitiki ministru.
„Kiekvienas turime daryti savo darbą. Visiškai pasitikiu teisėsaugos institucijomis“, – teigė ji.
Susiję straipsniai
„Leiskime jiems atlikti savo darbą. Kai jie atliks savo darbą, tada mes, politikai, galėsime įsijungti į procesą (…), kai tik pabaigs darbą – tada darysime išvadas“, – sakė premjerė.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Generalinė prokuratūra „išnagrinėjus privataus asmens pranešimus bei juose pateiktus duomenis“ nusprendė atnaujinti anksčiau pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimu.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai liepą, siekiant įvertinti, ar „Nemuno aušrai“ 2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.
Tiesa, minėtą ikiteisminį tyrimą prokuratūra vasarį nutraukė. Sprendimas buvo priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – surinkti duomenys nepatvirtino pirminių prielaidų apie politinės partijos ar rinkimų kampanijos finansavimo neteisėtumo mastą, dėl kurio jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kaip buvo nurodyta prokuroro priimtame nutarime, baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta ar įrodyta, kad buvo priimta ar panaudota daugiau nei 25 tūkst. eurų vertės neteisėtų piniginių aukų ar paslaugų.
Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atlikti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo pavesta po to, kai „Redakcijos“ tyrimų žurnalistai paskelbė tyrimą apie „aušriečių“ finansus. Jame teigta, kad 2024 m., Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu nemokamai teikdamos konkrečias paslaugas politinę partiją „Nemuno aušra“ sistemingai rėmė su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės.
Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sausį taip pat pradėjo tyrimą. Jo metu vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Paskelbė naujus tyrimus
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl imta kelti klausimus dėl galimai neskaidraus R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos finansavimo.
Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs partijos banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių, pervedamos kelių dienų skirtumu.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl minėtos partijos finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu.
K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko R. Žemaitaičio ar vicepirmininko Roberto Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
Dėl šios informacijos komunikacijos specialistas kreipėsi į penkias institucijas – VRK, Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT), STT, Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Trečiadienį bendrą tyrimą paviešino penkių redakcijų – „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ – žurnalistai. Jame skelbiama, kad dalis „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku R. Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Pats aplinkos ministras teigė partijai aukojęs asmeninėmis santaupomis ir pabrėžė, jog „niekas jam pinigų nedavė“.
Pats partijos pirmininkas R. Žemaitaitis neigia, jog finansavimas partijai galėjo būti neskaidrus, o premjerė Inga Ruginienė atsisakė asmeniškai vertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos.