„Iš principo, pačiam pagrindiniam prezidentūros siūlymui, kad migrantas gautų laikiną leidimą dirbti du metus, po to turėtų jau išvažiuoti iš Lietuvos ir tik po pusės metų vėl bandyti aplikuoti, sakykime, gauti darbo leidimą – manau, labai gera idėja. Nes taip mes nesukuriame perspektyvos, kad atsirastų ilgalaikiai ryšiai su galimybe atsivežti savo šeimas, gyventojus ir pan. Tai manau, šitam pasiūlymui bus daug pritarimo iš TS-LKD“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Visgi konservatorius teigė, kad stokojama politinės valios priimti kitą siūlymą, pagal kurį Lietuvoje dirbantys migrantai, norėdami į šalį atsivežti savo šeimos narius, turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Dalis jau tuoj turės teisę į šeimos susijungimą, kuris numatytas Europos direktyvoje, kurios mes pakeisti negalime. Bet mes galime pasiūlyti saugiklius. Aš pasiūliau saugiklį, kad jei tie suaugę šeimos nariai, pavyzdžiui, iš Uzbekistano, norėtų atvažiuoti į Lietuvą, jau turėtų mokėti valstybinę kalbą prieš įvažiuodami“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
„Toks saugiklis leistų mums de facto apriboti šeimos susijungimo teisę. Deja, čia valios priimti tokį sprendimą nėra“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Kaip skelbta, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti laikino darbo migrantų leidimų sistemą. Joje būtų nustatyta, jog Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies.
Siūloma, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, jie negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui. Pasak prezidentūros, tai būtų konkrečiai darbui atvykstantys imigrantai.
Priduriama, kad laikui bėgant jie neįgautų teisės į šeimų susijungimą Lietuvoje ir negalėtų pretenduoti į šalies gyventojo statusą.
Kaip teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, šie pasiūlymai yra susiję su sritimis, kur dirba nekvalifikuoti ar mažiau kvalifikuoti darbuotojai.
Kaip skelbta, 2024 m. gegužę buvo priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas.
Iki 2026 m. birželio Europos Komisija (EK) ir Bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.
Viena jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Laurynas KasčiūnasmigrantaiTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Rodyti daugiau žymių