Lietuvai ir jos piliečiams – žvalgybos įspėjimas dėl Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos veiksmų

Ataskaitoje teigiama, kad dviejuose šiuo metu veikiančiuose pasienio kontrolės punktuose su Kaliningrado sritimi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą. Pabrėžiama, kad FSB naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais.

Be to, pažymi šalies žvalgyba, FSB taikiniais tampa ir Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – įvairių krypčių specialistai, pavyzdžiui, tarptautinių logistikos įmonių vairuotojai, kuriems darbo tikslais tenka lankytis Rusijoje.

„Kaip ir Lietuvos piliečių atžvilgiu, FSB vykdo detalias šių asmenų apklausas, siekia nustatyti jų keliamas potencialas grėsmes, taip pat ir žvalgybos galimybes. Trečiųjų šalių piliečiams FSB taiko spaudimą bendradarbiauti grasinant draudimu atvykti į Rusiją“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak Lietuvos žvalgybos, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje FSB prioritetu tapo karinio pobūdžio ir su Ukraina susijusi informacija.

„Pasinaudodama į Rusiją iš Lietuvos atvykstančiais asmenimis, FSB renka informaciją apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų dislokacijos vietas ir judėjimą, Lietuvoje esančią karinę techniką ir personalą, užsienio šalių karius, karines pratybas, ukrainiečių diasporą Lietuvoje, lietuvių požiūrį į karą Ukrainoje ir paramą jai“, – nurodoma grėsmių vertinime.

„FSB verbuoja ir prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčius asmenis, bet galinčius teikti viešai neprieinamą ar kitą FSB dominančią informaciją“, – priduria šalies žvalgyba.

Tiesa, pažymima, kad sankcijos ir apribojimai apsunkina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti žmogiškąją žvalgybą prieš Lietuvą, todėl beveik neabejotina, kad FSB aktyviai naudosis turimomis galimybėmis rinkti reikalingą žvalgybos informaciją, o Rusijoje reguliariai besilankantys asmenys iš Lietuvos išliks prioritetiniu FSB taikiniu tai įgyvendinti.

Žvalgyba pasidalijo ir vienu atveju, kada į pensiją išėjusį pareigūną, Lietuvos pilietį, verbavo FSB. Minimas asmuo Kaliningrade pradėjo lankytis verslo reikalais. Teigiama, kad FSB susidomėjo Lietuvos piliečiu dėl jo galimybių teikti informaciją apie buvusią darbovietę ir kolegas, viešai pastebimą NATO pajėgų dislokavimą ir judėjimą Lietuvoje bei kitose šalyse.

Vienu iš sienos kirtimo metu FSB pasienio pareigūnas paprašė asmens palikti automobilį aikštelėje, o šį nuvedė į atskirą patalpą, kur jo laukė civiliais rūbais vilkintus asmenys. Šie, bendraudami su Lietuvos piliečiu, siekė nustatyti jo žvalgybines galimybes – klausinėjo apie buvusią darbovietę, kolegas, periodiškumą lankantis Rusijoje. Juos domino ir asmens politinės pažiūros, požiūris į Rusiją, į Lietuvos vykdomą politiką. Tuo pačiu metu buvo tikrinamas asmens mobilusis įrenginys – rinkta informacija, kuri galėtų charakterizuoti arba kompromituoti minimą Lietuvos pilietį.

Apklausą atlikę FSB pareigūnai nusprendė toliau plėtoti su Olegu ryšius ir, žinodami apie jo būsimas keliones į Kaliningrado sritį, nusprendė jį verbuoti.

Po kelių mėnesių, asmeniui vėl keliaujant į Kaliningradą, FSB pareigūnai atliko pakartotinę apklausą – tikslinti asmens ryšiai Ukrainoje, pažįstami Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, požiūris į „specialiąją karinę operaciją“ ir pan. FSB darbuotojus ypač domino informacija apie kitus Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus.

Apklausos pabaigoje asmeniui buvo pasiūlyta „padėti“ Rusijai, leidžiant suprasti, kad atsisakius bendradarbiauti, FSB uždraus keliavimą į Rusiją, o tai neigiamai atsilieps piliečio verslui. Tiesa, po to minimas asmuo susisiekė su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir pranešė apie turėtas apklausas – žvalgyba pateikė patarimų, kaip elgis Rusijos tarnyboms mėginant jį verbuoti.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) diversinėms atakoms ieško labiau pasirengusių, anksčiau jau ne kartą nusikaltusių asmenų, kurie už santykinai nedidelį finansinį atlygį sutiktų vykdyti tokias operacijas.

„Pasitelkdama labiau patyrusius asmenis, GRU siekia Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinti pavojingesnes operacijas, galinčias sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui. GRU įvykdytų ar planuotų operacijų Europoje taikiniais jau buvo Rusijos istorijos naratyvo neatitinkantys paminklai, prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra ir objektai, susiję su Ukrainai skiriama karine ir humanitarine parama“, – rašoma ataskaitoje.

Žvalgybos vertinimu, vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl kritikos režimui pasitraukę Vladimiro Putino oponentai.

„Planuodama operacijas, GRU nevertina atsitiktinių aukų tikimybės ir žalos su operacija nesusijusiems objektams, todėl neretai renkasi pavojingas vykdymo priemones. Regione esančiose valstybėse ši tarnyba organizavo jau ne vieną operaciją, kurių metu panaudojo buitiniuose įrenginiuose užmaskuotus savadarbius užsidegančius prietaisus ar sprogmenis. Sėkmingas Lietuvos institucijų ir užsienio partnerių bendradarbiavimas iki šiol leido užkardyti planuojamas operacijas ir sulaikyti jų vykdytojus“, – pabrėžia Lietuvos žvalgyba.

Pažymima, kad nors per pastaruosius trejus metus Vakarų valstybėse pavyko užkardyti kelias dešimtis diversijų, GRU turi specialiai diversijų ir nužudymų įgyvendinimui parengus padalinius. Nepaisant nesėkmių, šie padaliniai, kaip teigiama ataskaitoje, ir toliau planuoja bei koordinuoja tokio pobūdžio operacijas.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.

Baltarusijai pranešus apie sprendimą statyti trečią Astravo atominės elektrinės (BeIAE) energijos bloką, neatmestina, jog šalis neatsisakys galimybės vykdyti ir kitus projektus – ketvirtojo bloko ir naujos atominės elektrinės Mogiliave statybas, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Atkreipiamas dėmesys, jog kartu gali augti branduolinių incidentų rizika Lietuvos kaimynystėje.

„Baltarusijos valdžia yra pasiryžusi statyti dar vieną, trečiąjį, energijos bloką šalia eksploatuojamų dviejų Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) blokų. Režimas neabejoja branduolinės energetikos plėtra, ją grindžia neva nuolat augančiu elektros energijos poreikiu šalyje, kartu pabrėždamas, kad BelAE eksploatacija yra itin sėkminga“, – skelbiama ataskaitoje.

Mūsų šalies žvalgybos teigimu, šio projekto įgyvendinimas nėra komerciškai pagrįstas, nes ir dabar veikiančių BeIAE energijos blokų potencialas nėra išnaudojamas. Skelbiama, jog Minsko režimas svarstė du branduolinės energetikos plėtros variantus – statyti naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje arba du papildomus energijos blokus jau eksploatuojamos BeIAE aištelėje.

„Neatmestina, kad Baltarusija neatsisakys galimybės vykdyti ir kitus projektus – ketvirtojo bloko BelAE aikštelėje ir naujos atominės elektrinės Mogiliave statybas“, – rašoma ataskaitoje.

„Apie Baltarusijos sprendimą statyti trečiąjį bloką BelAE aikštelėje 2025 m. lapkritį viešai paskelbė Baltarusijos viceministras Viktoras Karankevičius. Jis taip pat informavo, kad tęsiamas galimybių statyti ir naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje vertinimas“, – teigia žvalgybos tarnybos.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, jog Rusija palankiai vertina šiuos Baltarusijos planus ir ragina imtis veiksmų.

„Rusija turi interesų stiprinti Baltarusijos energetinę priklausomybę, todėl palankiai vertina ir palaiko Baltarusijos branduolinės energetikos plėtros planus, kuriuos įgyvendintų Rusijos korporacija „Rosatom“. Kremlius ne tik remia Baltarusijos sprendimą dėl trečiojo energijos bloko statybos BelAE aikštelėje, bet ir ragina Minską neatsisakyti idėjos statyti naują atominę elektrinę Mogiliavo srityje“, – rašoma ataskaitoje.

Anot žvalgybos tarnybų, naujos atominės elektrinės projektas buvo reguliariai aptariamas Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ ir Baltarusijos vyriausybės susitikimuose.

Pasak Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, kaimyninės valstybės institucijos iki šiol neužtikrina saugios BeIAE eksploatacijos. Skelbiama, jog dėl įvairių techninių priežasčių ir personalo nekompetencijos elektrinės energijos blokų veikla itin dažnai stabdoma ir dabar esantys abu energijos blokai nėra eksploatuojami visu pajėgumu.

„Vien 2025 m. vienas ar abu energijos blokai stabdyti bent trejetą kartų, nors vadovaujantis tarptautine praktika planiniams patikrinimams ir remonto darbams branduolinių elektrinių energijos blokai įprastai stabdomi kas 18–24 mėnesius“, – rašoma ataskaitoje.

Pažymima, jog incidentų riziką didina ir korporacijos „Rosatom“ įdiegtų technologijų trūkumai, ypač susiję su reaktorius aušinančiomis sistemomis. Atsižvelgiant į tai, skelbiama, jog branduolinės energetikos plėtra Baltarusijoje kels rizikų Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

„Labai tikėtina, kad Baltarusija, vystydama branduolinę energetiką, neužtikrins branduolinės saugos ne tik naujuose objektuose, bet ir mažiau dėmesio skirs BelAE vykstantiems incidentams ir juos lemiantiems techniniams defektams spręsti. Todėl labai tikėtina, kad branduolinių incidentų rizika Lietuvos kaimynystėje augs“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.

Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, demonstruoja norą atkurti santykius su Vakarų valstybėmis, bet, beveik neabejotina, kad nesiruošia švelninti autoritarinės politikos, skelbia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Priešingai – režimas manipuliuoja krizėmis, sudaro ekstremistų sąrašus, verbuoja piliečius. Be to, žvalgyba pastebi, jog siekdama mažinti tarptautinę izoliaciją Baltarusija didina bendradarbiavimą su Kinija.

„A. Lukašenka užsitikrina valdžią represinėmis priemonėmis, todėl vidutinėje perspektyvoje tęs oponentų, kritikų ir net asmenų, ieškančių alternatyvių informacijos šaltinių, persekiojimą“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertinime.

Žvalgybos institucijos nurodo, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis lyderis, siekdamas šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis, neva geranoriškai paleidžia įkalintus baltarusių opozicionierius ir kitus politinius kalinius. Ši strategija, anot žvalgybos, nėra naujas A. Lukašenkos metodas.

Palankaus Vakarų atsako ir pasiūlymų dėl galimų derybų arba sankcijų atlaisvinimo režimas siekia ne tik šiuo būdu. Kaip informuojama grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, šių tikslų taip pat siekiama kuriant ar naudojantis problemomis, kurios kelia grėsmę kaimynių saugumui.

„Režimas turi priemonių užkardyti kontrabandinių cigarečių gabenimą meteorologiniais balionais, tačiau tikslingai išnaudoja šio kriminalinio verslo sukurtas problemas, siekdamas priversti Lietuvą pradėti politinį dialogą ir mažinti Baltarusijai taikomus ribojimus“, – nurodoma ataskaitoje.

Institucijos išskiria panašų pavyzdį, kai 2021 m. režimas tyčia pradėjo nelegalios migracijos krizę. Tiek šiuo, tiek kontrabandinių balionų atvejais režimas teigia, kad šių problemų esą nepavyksta išspręsti, nes šaliai taikomos tarptautinės sankcijos ar Baltarusijos atžvilgiu priešiškai nusiteikę kaimynai nenori bendradarbiauti.

Grėsmių ataskaitoje akcentuojama, jog režimo pastangos stabilizuoti santykius su Vakarų valstybėmis yra daugiausia paskatintos politinių bei ekonominių interesų. Šaliai ilgus metus vadovaujančiam A. Lukašenkai svarbu įrodyti valdžios teisėtumą, todėl jo vieši kontaktai su Vakarais stiprina režimo tarptautinį statusą, sudaro įvaizdį, kad jis nebėra toks izoliuotas kaip po 2020 metų.

Kartu pažymima, jog galimas sankcijų švelninimas Baltarusijai, kurios ekonominį stabilumą dabar užtikrina Rusija, turėtų didelės įtakos šalies ekonomikos tvarumui, augimui.

Institucijos pažymi, jog siekdamas mažinti tarptautinę izoliaciją režimas didina bendradarbiavimą su Kinija.

„Minskas yra suinteresuotas prisitraukti daugiau Kinijos investicijų, plėsti dvišalę prekybą, „Didžiojo akmens“ pramonės parko kompleksą, stiprinti ryšius technologijų, infrastruktūros plėtros srityse. Reguliariai vyksta įvairaus lygmens Baltarusijos ir Kinijos valdžios atstovų susitikimai, kuriuose aptariamos bendradarbiavimo galimybės šiose srityse“, – teigiama VSD ir AOTD parengtame vertinime.

Tiesa, kaip pažymima ataskaitoje, Pekinas šiuo atveju išlieka atsargus: Kinijos tiesioginės investicijos Baltarusijoje mažėja penkerius metus, prioritetą Pekinas teikia saugesnėms finansinio bendradarbiavimo formoms, pavyzdžiui – paskoloms.

Žvalgybos institucijos taip pat pastebi kitą aspektą – mainais už ekonominį bendradarbiavimą Baltarusija vis akivaizdžiau remia Kinijos užsienio politiką ir gilina ryšius saugumo srityje. Tai, anot institucijų, gali kelti vis daugiau saugumo iššūkių Lietuvai, skatinti glaudesnį abiejų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas Minsko režimui stiprinti visuomenės kontrolę.

Akcentuojama jog šių valstybių ryšiais, labai tikėtina, naudojasi Rusija. Tokiu būdu Vladimiro Putino vadovaujama valstybė siekia gauti sankcijomis ribojamos produkcijos, švelninti ribojimų poveikį ekonomikai. Vis dėlto, pažymima, jog Pekinas pirmenybę teikia palankiems santykiams su Maskva, todėl nesiekia atsverti jos įtakos Baltarusijoje.

Kovai su demokratine opozicija – ekstremistų sąrašai, agentų verbavimas

Kaip informuojama grėsmių ataskaitoje, Baltarusijos režimas, ieškodamas būdų kovai su politiniais oponentais pasitelkia ekstremistų sąrašus. Į juos įtraukiami bet kokie opozicinę veiklą vykdantys ar A. Lukašenką ir jo politiką kritikuojantys asmenys. Šiuo metodu, anot žvalgybos institucijų, siekiama ne tik kovoti su oponentais, bet ir bauginti bei kontroliuoti visuomenę.

Pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad kiekvieną mėnesį į Baltarusijos ekstremistų sąrašus įtraukiami šimtai asmenų: organizacijų, kitų subjektų. Į juos įtraukiami ne tik Baltarusijos, bet ir užsienio valstybių, Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą, reiškiantys palaikymą demokratinei opozicijai.

„2025 m. liepą Baltarusijoje ekstremistiniu pripažintas rusakalbei auditorijai skirtas „YouTube“ kanalas „Delfi Litva“, turintis daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių. Tikėtina, kad kanalas pripažintas ekstremistiniu dėl jame paskelbto interviu su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovu Siarhejumi Cichanouskiu. Į Baltarusiją vykstantiems šio kanalo prenumeratoriams, tikėtina, kyla administracinio arešto grėsmė“, – informuojama VSD ir AOTD parengtame grėsmių vertinime.

Pažymima, jog Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai vykdo iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausas bei patikras, tikrina mobiliuosius įrenginius. Tokiu būdu esą siekiama rasti šalies žvalgybai aktualios informacijos, ieškoti sąsajų su ekstremistinėmis paskelbtomis organizacijomis ar nuorodų į interneto šaltinius ir jų prenumeravimo faktų. Jei tokie ryšiai pasitvirtina, KGB ir kitos režimo tarnybos sulaiko Lietuvos piliečius.

Institucijų vertinimu, vien tik tuo režimas neapsiriboja – Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, demokratinę opoziciją bei jos veiklą. Rinkti šiai panaudojami per pokalbių programėles užverbuoti diasporos atstovai. Už tokią veiklą režimas siūlo įvairų atlygį.

„KGB už teikiamą informaciją siūlo finansinį atlygį, galimybę gauti naują pasą, laisvai lankytis Baltarusijoje, žada užtikrinti sugrįžusiųjų gyventi į Baltarusiją saugumą. Verbuojamus asmenis KGB taip pat šantažuoja“, – nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad ateityje A. Lukašenkos režimas dar aktyviau išnaudos šiuos metodus – į ekstremistų sąrašus įtrauks daugiau lietuvių, turinčių sąsajų su Minsko demokratine opozicija ar kritikuojančių Baltarusijos autoritarinio lyderio režimą, jiems kils sulaikymo grėsmė.

Anot žvalgybos institucijų, tikėtina ir tai, kad artimiausiu metu režimas intensyviau naudosis pokalbių programėlėmis agentams Lietuvoje verbuoti, informacijai rinkti.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – VSD ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, teigiama penktadienį pristatytame naujausiame žvalgybos institucijų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Naudodamasi šiomis vyskupijomis, žvalgybos institucijų vertinimu, Rusija skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.

Nors, kaip skelbiama, vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, toks statusas esą nesuteiktų galimybės savarankiškai priiminėti sprendimų.

„Vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės ir Maskvos patriarchato paprašė jai suteikti dalinės savivaldos statusą. Skirtingai nei vyskupijos atstovai tvirtino, toks statusas nėra išskirtinis ir nesuteikia galimybės savarankiškai priimti sprendimų. Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso, norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išliekant visapusiškoje jo įtakoje“, – akcentuojama pristatytame vertinime.

Nurodoma, jog Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pavaldumo klausimas jau buvo apsvarstytas Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo Susirinkime, bet iki šiol patriarchatas esą nėra priėmęs jokių sprendimų, suteikiančių vyskupijai didesnį savarankiškumą.

„Priešingai, į viešus vyskupijos pareiškimus apie norą siekti didesnės nepriklausomybės patriarchato vadovybė sureagavo įkurdama naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę“, – praneša žvalgyba.

„Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios įsikūrimas Lietuvoje konsolidavo Maskvos kontrolėje likusius Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos dvasininkus ir paskatino juos aktyviau veikti bandant išlaikyti tikinčiuosius ir pritraukti naujų bendruomenės narių. Maskvos patriarchato vadovybė stebi naujai įsikūrusios Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios plėtrą Lietuvoje ir šį procesą traktuoja kaip grėsmę savo interesams, todėl sieks riboti jos veiklą ir išsaugoti įtaką Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai“, – nurodoma Grėsmių vertinime.

Žvalgybos vertinimu, naudodamasi šiomis vyskupijomis Rusija skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.

„Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus. Rusija naudoja stačiatikių bažnyčią platindama „Rusų pasaulio“ idėją ir stiprindama savo įtaką užsienio valstybėse, ypač tose, kuriose yra didelės stačiatikių ir rusakalbių bendruomenės. Dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje. Patriarchatui priklauso Lietuvoje veikianti Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, o tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje“, – nurodo šalies žvalgybos institucijos.

„Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą. Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvos stačiatikių vyskupai kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu tapti savarankiška bažnyčia. Tokio žingsnio imtasi sulaukus kaltinimų dėl palankumo Rusijos vykdomai politikai.

Savarankiškos bažnyčios statusą turi Latvijos ir Estijos stačiatikių bažnyčios.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.

Įtempti dvišaliai santykiai su Lietuva didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie šioje šalyje gyvenančius ar į ją vykstančius mūsų šalies piliečius ir panaudoti ją žvalgybai ar politiniam spaudimui, skelbiama naujausioje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Tinkamais verbavimo taikiniais, žvalgybos vertinimu, Pekinas galėtų laikyti asmenis, rodančius nepasitenkinimą Lietuvos valdžia arba piliečius, kuriems aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Visgi labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į šią šalį vykstantis piliečiai.

„Beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti žvalgybai arba politiniam spaudimui. Labai tikėtina, kad Kinijos žvalgybos tarnybos inicijuoja susitikimus su šalyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, bando išsiaiškinti jų ryšius, politines pažiūras, gyvenimo Kinijoje aplinkybes ir požiūrį į Taivaną. Ši informacija padeda Kinijos žvalgybos tarnyboms nustatyti Lietuvos piliečių pažeidžiamumą, siekiant įtraukti juos į slaptą veikimą prieš Lietuvos interesus“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Ataskaitoje teigiama, kad tinkamais verbavimo taikiniais Pekino žvalgybos tarnybos gali laikyti asmenis, kurie rodo nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais arba tuos piliečius, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių yra ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Anot VSD ir AOTD, labai tikėtina, kad, inicijuodamos susitikimus su Kinijoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, žvalgybos tarnybos naudojasi priedanga, pavyzdžiui, prisistato policijos pareigūnais, migracijos institucijų atstovais.

Vis tik, institucijų vertinimu, labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į Kiniją vykstantys Lietuvos piliečiai.

„Kinijos žvalgybos tarnybų dėmesio gali sulaukti asmenys, vykstantys į Kiniją akademiniais tikslais, dalyvauti verslo konferencijose, technologijų parodose ir kultūros renginiuose. Kontaktas su į Kiniją atvykusiais asmenimis gali būti užmegztas dar oro uoste, pavyzdžiui, atliekant saugumo patikrą. Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais. Kontaktas su Lietuvos piliečiais taip pat gali būti užmegztas ir renginiuose, į kuriuos jie atvyksta“, – dėstoma ataskaitoje.

„Kinijos žvalgybos tarnybos naudojasi universitetų tarptautinių ryšių atstovų, verslo asociacijų, konsultacinių įmonių darbuotojų priedanga. Paprastai tokiuose renginiuose tarnybos siekia surinkti informacijos apie asmenų veiklos pobūdį, ryšius, apsikeisti kontaktais ir vėliau palaipsniui juos įtraukti į žvalgybos veiklą“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, ataskaitoje nurodoma, kad pastaraisiais metais Kinija priimamais teisės aktais plečia žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Tai, VSD ir AOTD vertinimu, sudaro sąlygas sulaikyti užsienio piliečius.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, beveik neabejotina, kad BRICS šalių bloke ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO) esančios Kinijos vaidmuo telkiant ir stiprinant antivakarietiškų valstybių bloką kels vis daugiau iššūkių Lietuvos ir euroatlantinės erdvės saugumo interesams.

„Labai tikėtina, kad tai didins Kinijos atsparumą ir leis agresyviau įgyvendinti geopolitinius tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir globaliu mastu. Tai taip pat sudarys palankias sąlygas kitoms Kinijai artimoms valstybėms siekti savo revizionistinių tikslų“, – dėstoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, AOTD ir VSD teigimu, Kinija oficialiai skelbiasi palaikanti Jungtinių Tautų (JT) chartijoje įtvirtintas taisykles, tačiau aktyviai siekia pakeisti šią organizaciją iš vidaus.

„Kinija deda dideles pastangas, kad jos atstovai būtų paskirti į aukštas pareigas JT sistemai priklausančiose agentūrose, kurios disponuoja dideliais finansiniais ištekliais ir gali būti išnaudotos jos interesams. Kinija siekia, kad jos nacionalinės iniciatyvos, pavyzdžiui, susijusios su infrastruktūros plėtra, technologijų standartizavimu, būtų įtvirtintos kaip visos organizacijos tikslai ir įgyvendinti pasinaudojus bendrais resursais“, – akcentuojama ataskaitoje.

Žvalgybos teigimu, Kinija nuosekliai didina karinę galią, siekdama užtikrinti savo saugumo interesus ir įtakos plėtrą.

„Pekino tikslas – iki 2049 m. (…) išvystyti kariuomenę, kuri būtų pajėgi laimėti karus prieš galingiausius varžovus ir jų sąjungininkus. Nepaisydama lėtėjančios ekonomikos ir su tuo susijusių socialinių ir kitų iššūkių šalies viduje, Kinija kasmet stabiliai didina gynybos biudžetą. Ji teikia pirmenybę karinių pajėgų modernizavimui: skiria dideles investicijas naujų lėktuvnešių ir desantinių laivų statybai, stiprina raketines ir oro pajėgas“, – teigiama vertinime.

Tuo metu intensyvėjantis Rusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas rodo stiprėjančią strateginę partnerystę, pabrėžia Lietuvos žvalgybos institucijos.

„Pastaraisiais metais bendri kariniai manevrai pradėti rengti ne tik Pietų Kinijos jūroje, bet ir Arkties regione. Pratybos dažnai vykdytos šalia JAV šalių partnerių teritorijų, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Filipinus ir netoli Aliaskos, taip gerokai padidinant spaudimą JAV ir NATO partneriams regione“, – dėstoma ataskaitoje.

„Jungtinės karinės pratybos ir patruliavimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione rodo stiprėjančią Pekino ir Maskvos strateginę partnerystę siekiant atgrasyti oponentus – ypač JAV ir jų sąjungininkus, ir pakeisti regioninę saugumo architektūrą, sustiprinti šalių ginkluotąsias pajėgas ir projektuoti karinę galią į Ramiojo vandenyno gilumą“, – akcentuoja žvalgyba.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad tarptautinei rinkai pristatyti Kinijos dirbtinio intelekto pokalbių robotai „DeepSeek“ ir „Qwen“ kelia iššūkių vartotojams dėl informacijos cenzūros ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, naudojant šiuos pokalbių modelius.

„Kinijoje sukurtos pokalbių programos vartotojams pateikia režimo ideologiją atitinkančią informaciją ir vengia atsakymų, kurie neigiamai vaizduotų Kiniją. Pavyzdžiui, kinų kalba nediskutuojama apie Taivano nepriklausomybę, neatsakoma ir į klausimus apie Tiananmenio aikštės protestus 1989 metais. Pokalbių robotas „DeepSeek“ kartoja Kinijos politikų pareiškimus, o atsakydamas į klausimus apie Pekino poziciją, vartoja įvardį „mes“, taip parodydamas tapatinimąsi su Kinija“, – sako žvalgyba.

„DeepSeek“ renka šią informaciją: duomenis, kuriuos sukuria patys vartotojai, pavyzdžiui, užklausų tekstus ir įvairius dokumentus, kuriais dalijamasi su pokalbių robotu; automatiškai pasiekiamą informaciją, tokią kaip naudojamo prietaiso duomenys ir IP adresas; trečiųjų šalių duomenis, pavyzdžiui, su „Google“ paskyra siejamą informaciją“, – nurodoma ataskaitoje.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Ryšių su Rusija, Baltarusija ar Kinija turintys, grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai be perstojo siekia įgyvendinti savo interesus Lietuvos ar kitų Baltijos šalių strateginėse srityse, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Tarp strateginių sričių ar objektų, kurie sulaukė tokio ryšių Rusijoje turinčių subjektų dėmesio, – „Achemos grupė“.

„Žvalgyba nustatė, kad vienas iš objektų, kuriais pastaruoju metu domėjosi ryšių Rusijoje turintys subjektai – koncernas „Achemos grupė“, – rašoma penktadienį paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Įvertinę galimybes įgyti koncerno akcijų, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai bandė veikti per tarpininkus, vykdyti lobistinę veiklą, siekdami palankių Lietuvos institucijų pozicijų jų investicijų atžvilgiu“, – teigiama ataskaitoje.

Pasak VSD vadovo Remigijaus Bridikio, atvejų, kai ryšių su Lietuvai nedraugiškomis šalimis turintys subjektai domėjosi „Achemos grupe“, pastaruoju metu buvo keletas.

„Nenoriu klaidinti, bet buvo tikrai ne vienas atvejis, kai buvo bandymai įsigyti („Achemos grupės“ akcijas – ELTA). Domėjimasis „Achema“ iš su Rusija susijusių subjektų arba bendradarbiaujančių, rodančių interesą Rusijos tikslams – tokių atvejų buvo ne vienas. Vieni pavirsta ikiteisminiais tyrimais, o kiti – dar tiriami“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Bridikis.

Kaip aiškina žvalgyba, ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais, vis daugiau dėmesio sulaukia ir aukštųjų technologijų sektorius.

Siekdami veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros, nacionalinio saugumui grėsmę keliantys subjektai nuolat keičia savo taktikas ir ieško naujų galimybių.

„Pavyzdžiui, jie bando užmegzti verslo ryšius su kitų Europos valstybių ar JAV verslininkais, įtikinti juos investicijų grąža ir savo įtaka, tačiau patys vengia būti oficialiais iniciatyvos dalyviais. Patikimų valstybių verslininkai jiems reikalingi savo vaidmeniui nuslėpti ir įvaizdžiui sukurti. Nepavykus įgyvendinti planų Lietuvoje, juos bandoma įgyvendinti kitose Baltijos valstybėse“, – rašoma ataskaitoje.

Planus įgyti „Achemos grupės“ kontrolę turėjo Vengrijos energetikos bendrovė „MET Group“. Tačiau 2025 m. gegužę ji paskelbė nutraukusi 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų įsigijimo procesą. Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, vengrų dujų prekybos milžinė turi sąsajų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir aktyviai bendradarbiavo su Rusijos verslininkais.

Grupės generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas sprendimą nepirkti Lietuvos chemijos bendrovės akcijų paketo aiškino teisminiais ginčais su buvusiu „Achemos“ prezidentu Arūnu Laurinaičiu dėl pirmumo teisės, sudėtinga situacija Europos trąšų pramonės sektoriuje.

Kaip nurodo mūsų šalies žvalgybos institucijos, Rusijos subjektų tikslas išlieka trikdyti strategiškai svarbių projektų Lietuvoje bei Baltijos šalyse vystymą. Teigiama, kad Rusijos institucijos pastaruoju metu skiria daug dėmesio Baltijos valstybėse įgyvendinamiems transporto sektoriaus projektams – labai tikėtina, kad Rusijos institucijos turi interesų juos sutrikdyti ir taip riboti karinį mobilumą Baltijos valstybėse.

VSD bei AOTD taip pat neatmeta, kad Rusijos žvalgyba toliau rinks informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą, jame kraunamus strategiškai svarbius krovinius. Manoma, kad šiam tikslui bus pasitelkti užsienio šalyse registruotų kompanijų laivų įgulos nariai, Rusijos piliečiai ar Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką remiantys asmenys.

„Žvalgyba yra nustačiusi atvejų, kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančių ir jame dirbančių laivų įguloms priklausantys prorusiškų pažiūrų asmenys fotografavo uoste kraunamus strateginius krovinius ir infrastruktūrą. Neatmestina, kad gautą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos naudotų planuodamos diversijas ar kitas kinetines operacijas.

Žvalgyba taip pat pastebi, jog Rusijos subjektai, nepaisydami Baltijos valstybių įgyvendintų energetinės nepriklausomybės projektų, neatsisako ir savo interesų veikti energetikos sektoriuje.

„Jie kuria naujas strategijas, kaip atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą į Baltijos valstybes, ieško sau lojalių ir naudingų asmenų, kurie padėtų įgyvendinti šiuos tikslus. Mažai tikėtina, kad jų strategijos turi potencialo, tačiau labai tikėtina, kad aktyvus veikimas siekiant įgyvendinti savo interesus nesiliaus ir artimoje perspektyvoje“, – tikina Lietuvos saugumo tarnybos.

Tarp šiuo metu prioritetinių šalies susisiekimo sektoriaus projektų – tarptautinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Tiesa, įgyvendinant projektą kyla nesklandumų, ypač – Latvijai, kuriai sudėtinga rasti finansavimą savo daliai projekto. Tiesa, kaip yra sakę „LTG grupės“ atstovai, šalį įgyvendinti įsipareigojimus dabar spaudžia ne tik partneriai, bet ir Europos Sąjunga (ES).

Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, 2023–2025 m. Baltijos jūroje įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais. Vis tik pažymima, kad ši infrastruktūra išlieka pažeidžiama.

„Žvalgybos tyrimui atlikti užtrunka truputėlį laiko, todėl tas vertinimas kartais ateina šiek tiek vėliau, kai jau būna paskleista žinia. (...) Taip atsitiko, kad, šiuo atveju, po tyrimo paaiškėjo, kad (incidentai – ELTA) netyčiniai. Kai kuriais atvejais buvo netgi gamtos stichijos padaryti incidentai, dėl audros“, – pristatydamas grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas Mindaugas Mažonas.

„Nors Baltijos jūroje 2023–2025 m. įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais, Baltijos jūra besidriekianti infrastruktūra išlieka pažeidžiama. Neatmestini incidentai, kuriuos, kaip ir anksčiau, lemtų aplinkybių – prastų oro sąlygų, techninių laivo defektų ir neatsakingo požiūrio į laivybą – visuma“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Kaip skelbta, nuo 2022 m., karo Ukrainoje pradžios, Baltijos jūros regione fiksuota nemažai elektros kabelių, telekomunikacinių ryšių ir dujotiekių gedimų. Paskutinis toks incidentas įvyko Naujųjų metų išvakarėse.

Ataskaitoje skelbiama, jog Rusija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą šešėlinio laivyno tanklaivių laivybą Baltijos jūroje, ėmėsi papildomų veiksmų – praėjusiais metais padidino laivyno apsaugą. Kaip teigiama ataskaitoje, šalia įprasto karo laivų patruliavimo, daugėja agresyvesnio jėgos demonstravimo atvejų, įskaitant nesaugų manevravimą prie NATO karo laivų ir orlaivių.

Be to, saugumo tarnybos pažymi, jog praėjusiais metais Rusijos tanklaivius Baltijos jūroje pradėjo lydėti karo laivai, atskirais atvejais reagavimui panaudojant naikintuvus.

M. Mažono teigimu, didėjanti apsauga gali didinti incidentų Baltijos jūroje tikimybę.

„Iš tiesų yra tokia informacija, kad Rusija didina šešėlinio laivyno apsaugą – tiek pačiuose laivuose apsaugos grupes, tiek ir lydimi kariniais laivais ar orlaiviais. Žinoma, toks dalykas tikrai gali padidinti incidentų riziką. Aišku, mes jos dabar, artimiausioje perspektyvoje, nematome, stengiasi išnaudoti būtent tų laivų apsaugą. Tačiau incidentų, kai yra daugiau karinės galios vienoje vietoje, tikimybė atsiranda didesnė“, – aiškino jis.

Žvalgybos tarnybų teigimu, nors pastebimas tarptautinių sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui poveikis – sutrikdyta šalies strategija ir sumažėjęs jos įmonių pelnas iš prekybos energijos ištekliais, Baltijos jūra vis dar išgabenama 40 proc. jūrų keliu eksportuojamos rusiškos naftos.

Skelbiama, jog Rusijos šešėliniam laivynui priskiriama iki 1 tūkst. laivų visame pasaulyje, gabenančių Rusijos naftą ir suskystintas dujas. Ataskaitoje rašoma, kad tai yra svarbus įrankis parduoti žaliavą apeinant sankcijų nustatytą kainą ir užtikrinant pajamas karui Ukrainoje.

„Šių laivų įgulos naudoja įvairias taktikas paslėpti krovinio kilmę, pavyzdžiui, perkelia krovinį iš laivo į laivą atviroje jūroje, sukeldamos aplinkosaugines grėsmes, išjungia automatinę identifikavimo sistemą ar manipuliuoja duomenimis, pateikdamos klaidingas laivo koordinates. Siekiant nuslėpti tikruosius tanklaivių savininkus, naudojamos sudėtingos nuosavybės ir valdymo struktūros“, – teigia žvalgybos tarnybos.

ELTA primena, kad vadinamasis šešėlinis laivynas yra Rusijos atsakas į tarptautinį naftos kainų apribojimą, nustatytą Rusijos iškastinio kuro eksportui.

Maskva mėgina nuslėpti savo naftos kilmę įvairiais būdais, pavyzdžiui, išjungdama arba manipuliuodama palydoviniais atsakikliais, taip pat perkraudama naftą iš vieno tanklaivio į kitą atviroje jūroje.

Sumažėjęs Vakarų spaudimas Maskvai, paliaubos ar taikos paskelbimas pagreitintų Rusijos pasiruošimą konfliktui su NATO, skelbiama šių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Skaičiuojama, kad taikos atveju Rusija ilgalaikėje perspektyvoje – per 6 ar 10 metų – būtų visiškai pasiruošusi konvenciniam karui su NATO.

Pasak Lietuvos žvalgybos, jeigu Rusija tęs karo veiksmus prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu, kaip ir pastaruosius ketverius metus, karui reikės didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o tai apribos Maskvos galimybes plėsti agresiją į kitas šalis.

Tiesa, akcentuojama, jog net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą ir kuria naujus karinius vienetus, kurie, vos tik būna užpildomi, išsiunčiami į Ukrainą. Priduriama, kad vidutinėje perspektyvoje (3–5 metai) Rusija, tikėtina, būtų pajėgi sukomplektuoti naujus karinius vienetus.

„Tebesitęsiant karui ilgalaikėje perspektyvoje (6–10 metų – ELTA) Rusija, tikėtina, sugebėtų užpildyti naujai sukurtus karinius vienetus kariais ir technika, bet strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai, kurių reikėtų plataus masto kariniam konfliktui su NATO, nebūtų visiškai atkurti“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo metu, jei būtų paskelbtos paliaubos ar būtų įšaldyti kovos veiksmai, Rusija galėtų greičiau vystyti savo karinius pajėgumus, didinti personalo skaičių ir pildyti amunicijos rezervus. Priduriama, kad jau artimoje perspektyvoje (1–2 metai) karinių vienetų nuolatinės dislokacijos vietose, įskaitant dalinius netoli Baltijos šalių, didėtų personalo ir technikos kiekis.

Teigiama, kad vidutinėje perspektyvoje naujų vienetų personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti, prioritetą teikiant kiekybei, o ne kokybei, palaipsniui būtų atkuriami per karą ištuštėję strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos ginkluotosios pajėgos plėstųsi ne tik kiekybiškai, bet ir būtų modernizuojamos. Būtų atkurta didžioji dalis strateginių ginkluotės ir amunicijos atsargų. Šio scenarijaus atveju net ir iki galo neįgyvendinusi karinės reformos tikslų, Rusija jau vidutinėje perspektyvoje sukurtų pajėgumus, kurių pakaktų pradėti karo veiksmus prieš Baltijos regiono valstybes ar bent pradiniame etape kare susikurti regioninį pranašumą“, – pabrėžia žvalgyba.

„Tai gali skatinti Kremlių panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, konfliktą pavyks lokalizuoti ir greitai baigti Rusijai palankia linkme, kaip saugiklį pasiliekant branduolinį atgrasymą“, – akcentuojama ataskaitoje.

Visgi, jeigu šalys pasirašytų taikos susitarimą ir tarptautinės sankcijos Rusijai būtų panaikintos, Rusija galėtų dar greičiau vystyti savo karinius pajėgumus. Tokiu atveju, Rusija galėtų atitraukti didelę dalį pajėgumų nuo Ukrainos, laisviau disponuoti didesniais finansiniais resursais ir lengviau gauti technologijų, reikalingų karo pramonėje.

„Artimoje perspektyvoje naujai sukurtų karinių vienetų, įskaitant ir esančių netoli Baltijos valstybių, personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti. Vidutinėje perspektyvoje būtų sparčiai atkuriami strateginiai rezervai, modernizuojama karo pramonė, vis didesnį dėmesį skiriant kokybei“, – tvirtinama ataskaitoje.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija, tikėtina, sukurtų ne tik 30–50 proc. didesnę nei buvo prieš karą, bet ir santykinai modernią kariuomenę. Būtų visiškai atkurti strateginiai rezervai. Rusija būtų pasiruošusi konvenciniam konfliktui su NATO“, – apibendrina žvalgyba.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.