Penktadienį šalies žvalgybos tarnyboms pristatant kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, tiek Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Mindaugas Mažonas, tiek VSD direktorius pažymėjo, kad Lietuvos saugumo situaciją labiausiai veikia Rusijos veiksmai, didinant karinę galią.
Vis tik, tarnybų vadovai pastebi, jog nepaisant išliekančių grėsmių šalies saugumui, nereikėtų brėžti ir itin pesimistinių scenarijų.
„Mums kartais priekaištaujama, kad mūsų prognozės dėl Putino agresijos prieš Ukrainą ne tokios optimistinės, kaip filmukuose „YouTube“. Tas tiesa. Mes išties vertiname, kad Rusija tebeturi resursų toliau žudyti ukrainiečius, griauti Ukrainos infrastruktūrą, nors tai daro savo šalies žmonių gerovės sąskaita“, – kalbėjo VSD vadovas.
Ar karas Irane gali pakeisti situaciją Lietuvoje?
„Taip, galbūt mūsų vertinimuose ir mažiau optimizmo nei „YouTube“ filmukuose, bet nerasite mūsų vertinimuose ir apokaliptinių prognozių, nes jos remiasi ne svajingais norais ar baimėmis, o žinojimu. Kaip kad ir tokiu – kad Rusijos karas tik sustiprino Europos supratimą su kokiu egzistenciniu blogiu mes susiduriame, kaip ir sustiprino pačią Europą“, – pabrėžė jis.
VSD direktoriui antrino ir M. Mažonas. Anot jo, konvencinės karinės grėsmės tikimybė išlieka. Tačiau, jo teigimu, tarnybos išlieka budrios dėl kitų, nekonvencinių pavojų.
Susiję straipsniai
„Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje yra maža, išliekame budrūs ir pasirengę reaguoti į kitus saugumo iššūkius – t. y., prieš Lietuvą naudojamas nekonvencines priemones ir sabotažo veiksmus“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė M. Mažonas, pastebėdamas, kad priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos verbuoja į užsienį vykstančius Lietuvos piliečius.
„Svarbiausias veiksnys, lemiantis Lietuvos saugumo situaciją, yra Rusijos ilgalaikis apsisprendimas didinti ir prireikus panaudoti karinę galią. Šiuo metu didžioji dalis Rusijos karinių pajėgumų yra sutelkti fronto linijoje, Ukrainoje. Tačiau net ir kariaudama, Rusija vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų.
Esamoje saugumo situacijoje pagrindinė žvalgybos užduotis – nuolat žinoti, koks Rusijos karinis potencialas, ketinimai ir veiksmai, vertinti visus galimus karinės grėsmės Lietuvai scenarijus ir jų pasireiškimo tikimybę“, – pabrėžė AOTD vadovas.
M. Mažonas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Rusijos galimybes plėsti ginkluotąsias pajėgas pristabdo patiriami nuostoliai Ukrainos kare, lėtėjanti ekonomika bei Vakarų taikomos sankcijos.
„Vis dėlto, Rusijos valdžia pasiryžusi siekti karinių tikslų, nepaisydama savo piliečių gerovės. Jau dabar didinami mokesčiai, nesuvaldoma infliacija vis labiau paveiks Rusijos gyventojus“, – pastebėjo jis.
„Rusija ir toliau sieks didinti savo karinę galią, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos ir NATO karas yra suplanuotas ir neišvengiamas. Nuosekliai auginami gynybiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai ir stiprūs ryšiai su NATO sąjungininkais padeda agrasyti Rusiją nuo neapskaičiuotos karinės agresijos prieš mus, ar kitas aljanso šalis“, – tęsė jis.
Irano išpuolių tikimybė Lietuvoje – maža
Pristatyta grėsmių ataskaita nepaliečia pastarosiomis savaitėmis kilusių įtampų ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Vis tik, VSD vadovas R. Bridikis patikino – tikimybė, kad Lietuvoje įvyks Irano remiami išpuoliai prieš šalyje esančius amerikiečių ar Izraelio objektus, yra maža.
„Trumpai apie tai, ko nėra grėsmių vertinime. JAV ir Izraelis atako Iraną jau gerokai po to, kai vertinimo tekstai buvo atiduoti į spaustuvę. Nesileisdami į gilesnę analizę, kurią jau atliko ir nuolat atnaujina mūsų analitikai, ir perduoda sprendimų priėmėjams, paminėsiu tai, kas veikiausiai labiausiai rūpi Lietuvos visuomenei“, – teigė VSD vadovas.
„Irano remiamų išpuolių prieš JAV ir Izraelio objektus tikimybė Lietuvoje yra maža. Lietuvoje nenustatyta su Irano režimu ar jo sąjungininkėmis susijusių grupuočių ir pavienių rėmėjų, ar Irano žvalgybos tarnybų užduotis vykdančių asmenų. Bet ir šiuo aspektu turime išlikti budrūs“, –informavo R. Bridikis.
Ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose turės įtakos Rusijos gebėjimams tęsti karą Ukrainoje ir didinti savo karinius pajėgumus?
„Didelės įtakos Rusijos karo pramonės neturės, nes Rusija jau buvo pasiėmusi technologijas, kurių jiems reikėjo. Dabar Rusija labai stipriai fokusuojasi į savo gynybos, į savo karo pramonės suverenitetą – daro viską, kad galėtų užtikrinti savo ginkluotės pagaminimą savarankiškai“, – kalbėjo AOTD vadas.
Konstatuoja, kad režimo bandymų daryti įtaką politikams neidentifikuota
Žvalgybos ataskaitoje minimi ir kai kurie prorusiški veikėjai, turintys politinių ambicijų ir išnaudojami priešiškų valstybių propagandoje.
Klausiamas, ar Lietuvai nedraugiškų valstybių tarnybos bando daryti įtaką aktyviai politikoje veikiantiems asmenims, VSD vadovas tvirtina – tokių atvejų nėra identifikuota.
„Turime konstatuoti, kad aktyvioje politinėje veikloje tokių bandymų prieiti prie mūsų dalyvaujančių (asmenų – Lrytas) iš Rusijos režimo pusės mes neidentifikuojame. Tai nereiškia, kad tokių tikslų režimas neturi. Tai nereiškia, kad mūsų visuomenėje nėra prorusiškų veikėjų. Ir, visgi, dalis jų turi politinių ambicijų.
Bet konstatuojame gana tvirtai, kad šiuo metu, kaip ir pastaraisiais metais, ankstesniais metais, rinkimų (metu – Lrytas), įtakų mūsų politiniams procesams iš režimo pusės mes nesame patyrę“, – žurnalistams sakė R. Bridikis.
„Iš kitos pusės, mes domimės ir Europoje įvykusiais rinkimais, turime detalią informaciją, žinome, kaip tokie procesai yra organizuojami ir stebime situaciją. Aišku, imsimės priemonių jeigu reikės“, – pridūrė jis.
Didėja saugumo rizikos Kinijoje gyvenantiems ar į ją vykstantiems lietuviams
Grėsmių ataskaitoje skiriamas dėmesys ir Kinijos keliamiems pavojams. R. Bridikio teigimu, Pekinas stiprina strateginę partnerystę su Rusija, o įtempti dvišaliai santykiai su Lietuva didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją šnipinėti.
„Ko reikia Kinijai? Jiems reikia suprasti esamą Lietuvos nusistatymą jos atžvilgiu, nusistatymą Taivano atžvilgiu, kokie artimesni planai. Tai konkretūs uždaviniai, konkretūs domėjimosi tikslai šiuo metu Kinijos žvalgybos tarnyboms“, – kalbėjo VSD direktorius, pridurdamas, kad Pekino dėmesio interesų lauke išlieka ir naujausios technologijos, Lietuvos strateginiai sektoriai.
Tiesa, žvalgyba įspėja, kad Kinijos šnipinėjimo metodai kinta – grėsmės kyla ir Kinijoje gyvenantiems ar į ją vykstantiems Lietuvos piliečiams.
„Keliaujantys, jeigu pateks į jų (žvalgybos tarnybų – Lrytas) akiratį, tikrai patirs spaudimą. (...) Būkite dėmesingi, ko jūsų klausia, kokiomis temomis domisi. Ir, aišku, praneškite VSD, jeigu jaučiate, įtariate, kad gali jumis pasinaudoti ar patyrėte spaudimą“, – ragino R. Bridikis.
Ar žvalgybos ataskaitoje pateikiama informacija apie Kinijos keliamus iššūkius nekeičia dabartinės valdžios planų gerinti santykius su Pekinu ir atstatyti diplomatinį atstovavimą iki ambasadorių lygio?
Spaudos konferencijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra skirties dėl diplomatinių santykių su Kinija atstatymo. Tačiau, jo teigimu, kalbėti apie tampresnius ekonominius saitus nederėtų.
„Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra didelio skirtumo dėl pilnaverčių diplomatinių santykių su Kinija atstatymo. (...) Mes tikrai nemanome, kad reikėtų žengti toliau ir plėsti mūsų ekonominius santykius“, – teigė D. Matulionis.
„Nemanome ir kad Taivano atstovybę reikėtų spausti, nes išties yra atstovybė ir turime sugyventi su esamu faktu. Mes laikomės nuosekliai vienos Kinijos politikos, laikėmės anksčiau, ir laikomės dabar. Mes siunčiame pozityvius signalus Kinijai norėdami atkurti tuos normalius diplomatinius santykius“, – pridūrė jis.
Tuo metu kalbėdamas apie Kinijos siekį šnipinėti Lietuvoje, D. Matulionis teigė, kad tokio pobūdžio veiklą Pekinas vykdė ir anksčiau.
„Tai, kad yra daugiau tam tikro šnipinėjimo iš Kinijos pusės – jis visada buvo. Ir akcentas buvo Taivanas ir technologijos. Niekas iš esmės nepasikeitė. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, kad tokių kažkokių ypatingų skirtumų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nėra“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.