Į institucijas liberalai kreipėsi po naujausiame tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ paviešintos informacijos.
Liberalų sąjūdžio frakcija STT prašo nustatyti, ar A. Gedvilo balsavimai priimant įstatymus 2020–2024 m. ir 2024–2028 m. Seimo kadencijose galėjo lemti sprendimų, palankių lietuviško kapitalo naftos produktų mažmeninės prekybos verslo subjektams, priėmimą.
Anot politikų, pernai spalio 21 d. Seime pateikiant degalinių verslui palankią Akcizų įstatymo pataisą A. Gedvilas kėlė klausimus, kodėl neatsižvelgiama nei į verslo atstovų, nei į ekspertų išsakomą nuomonę.
Drąsina nesibaiminti lietuvių kalbos: į užsieniečius žiūrėkime atlaidžiau ir padėkime integruotis
Kaip skelbė ELTA, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas rodo, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m. už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.
Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuomet „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.
Skelbta, kad 2024 m. vasarą politikas taip pat aršiai priešinosi įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį, panašiu laiku „Jozitai“ bylinėjantis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 300 tūkst. eurų baudos už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą.
„Sienos“ gauti dokumentai taip pat rodo, kad sutuoktiniai 2010–2013 metais su „Aidma“ sudarė piniginių lėšų pasaugos sutartis – A. Gedvilas grynaisiais „pasaugoti“ paėmė beveik milijoną litų, jo tuometė sutuoktinė – daugiau nei 2,1 mln. litų.
Susiję straipsniai
Pats „aušrietis“ žurnalistams tikino, kad vadinamosios „pasaugos sutartys“ iš tiesų apsaugojo įmonę nuo nuostolių, kurie tais laikais atsirasdavo dėl įvairių bankų griūties – „Snoro“, Ūkio banko ir kitų.
VMI atstovų vertinimu, vadinamosios pasaugos sutartys neretai naudojamos siekiant įmonių savininkams išmokėti sukauptus pelnus, apsieinant be pajamų mokesčio mokėjimo.
A. Gedvilo deklaracijoje taip pat nurodyta, kad pastaruosius penkerius metus politikas turi 185 tūkst. eurų sumą, o didžioji dalis šių santutų – 175 tūkst. eurų – laikoma grynaisiais. Jis pats teigė, jog tai „finansinė pagalvė“ ir šių santaupų nenaudoja kasdieniame gyvenime.
ELTA (ELTA)