Vyriausybės parengtą įstatyminę iniciatyvą Seimui ketino pristatyti užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas. Tačiau paaiškėjo, kad jis neturi įgaliojimo tai padaryti.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, jog sausio pabaigoje patvirtiname Vyriausybės nutarime Seimui pristatyti įstatymo projektą pavesta užsienio reikalų ministru Kęstučiui Budriui. Jam nesant – įgalioti viceministrai Audra Plepytė arba Sigitas Mitkus.
„Liberalų sąjūdis vienbalsiai palaikys šį projektą – priešingai, nei jūsų koalicijos partneriai. Bet norėdamas apsaugoti jus nuo klaidos – jūs neturite, gerbiamas viceministre, Vyriausybės įgaliojimo pristatinėti šitą klausimą. Vyriausybės nutarimu įgalioti yra Sigitas Mitkus, Audra Plepytė ir Kęstutis Budrys.
Sankcijos neužkardė kelio tūkstančiams automobilių patekti į Rusiją: atskleidė pagrindinį metodą
Jūs negalite šiandien šio klausimo pateikinėti – ir jeigu pateikinėtumėte, jūsų oponentai turėtų pretekstą kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, ir į etikos komisiją. Todėl Vyriausybės nutarime pasirūpinkite, kad būtų ir jūsų pavardė“, – prieš pradedant svarstyti klausimą dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo nuo šoninio mikrofono kalbėjo S. Gentvilas.
Seimo posėdžiui pirmininkavusi „aušrietė“ Daiva Žebelienė netruko sureaguoti į opozicijos atstovo pastabą – bendru sutarimu klausimą nutarta perkelti kitai savaitei.
Susiję straipsniai
„Įsitrauksime (į darbotvarkę – Lrytas) kitą savaitę“, – informavo Seimo vicepirmininkė.
Siūlo pratęsti nacionalines sankcijas iki 2027 m. pabaigos
URM parengtu įstatymo projektu siūloma iki 2027 m. pabaigos pratęsti šiuo metu galiojančias nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Parlamentarams pritarus, ir toliau galiotų sugriežtinta leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams tvarka. Taip pat būtų pratęstas draudimas Rusijos piliečiams judėti per ES išorės sieną, atvykstantieji ir toliau būtų vertinami dėl papildomų rizikų.
Leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems Rusijos piliečiams tebegaliotų draudimas įsigyti nekilnojamojo turto, rusams ir baltarusiams ir toliau būtų draudžiama įvežti Ukrainos grivinas, importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktus bei pašarus.
Be to, siūloma ir toliau taikyti nuostatą, jog per pastaruosius tris mėnesius daugiau nei kartą į Rusiją arba Baltarusiją vykstantys Rusijos piliečiai netenka leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją, sankcijos galioja iki gegužės 2 d., todėl siūloma ribojimus pratęsti.
Tiesa, URM parengtame projekte numatoma įvesti ir naujų ribojimų. Siūloma drausti iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Ministerijos vertinimu, tai užkirstų kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Pernai klausimas įžiebė aistras koalicijoje
Pirmą kartą ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvestos 2023 m. balandį, vėliau kasmet Seimas jų galiojimą pratęsdavo.
Tiesa, pernai šis klausimas Seime sukėlė aštrių diskusijų – Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dalis valdančiųjų po pateikimo nepritarė. Tuomet 11 „aušriečių“ ir 6 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nebalsavo už sankcijų pratęsimą.
Vis dėlto, po kilusio visuomenės pasipiktinimo vėlesnėje balsavimo stadijoje dalis šių parlamentarų jau balsavo už, kiti liko prie kritiškos pozicijos ir balsavime išvis nedalyvavo.