Po to, kai „Nemuno aušros“ atstovas neigė tyrime paviešintą informaciją ir Š. Černiauskui sumanė padovanoti medinį medalį, Š. Černiauskas nutarė atsakyti tuo pačiu – į parlamento rūmus atvyko su „finansine pagalve“.
„Atnešiau šią finansinę pagalvę, kad ponas Gedvilas turėtų kur tuos 175 tūkst. eurų ir galbūt ir kitus grynuosius pasidėti ir saugiai laikyti“, – žurnalistams sakė Š. Černiauskas, prie Seimo plenarinių posėdžių salės durų laukęs „aušriečių“ atstovo.
Netrukus Š. Černiauskas sutiko A. Gedvilą, tačiau Seimo narys atsisakė priimti žurnalisto dovaną.
Krizių komunikacija: kalti be teismo sprendimo?
„Pasilikite sau. Žinokite, kadangi esu viešas asmuo, tai aš nepriiminėju dovanų“, – sakė A. Gedvilas, savo ruožtu įteikęs medinį medalį žurnalistui.
„O jums – už medinius bajerius, už tai, kad kuriate pasakas ir jums kompensacija už atimtą medalį, kurio labai gailitės“, – ironizavo „Nemuno aušros“ narys.
Susiję straipsniai
„Finansinė pagalvė, kad turėtumėte, kur pasidėti visą cash‘ą“, – savo ruožtu teikdamas pagalvę sakė Š. Černiauskas.
Vis tik, A. Gedvilas atsisakė priimti dovaną. Tai jį ragino daryti ir šalia buvęs frakcijos kolega Artūras Skardžius.
„Ten gali blusų būti, neimk“, – sakė „Nemuno aušros“ parlamentaras.
„Pone Gedvilai, Dieve, Dieve... Jūsų pagalvytė, paliksiu kabinete – gerai?“ – nueinančiam A. Gedvilui šūktelėjo Š. Černiauskas.
Vėliau žurnalistas bandė perduoti dovaną per kitus „aušriečius“, tačiau ir šie nesutiko to padaryti.
Kaip skelbta, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas atskleidė, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m. už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.
Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuomet „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.
Skelbta, kad 2024 m. vasarą politikas taip pat aršiai priešinosi įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį, panašiu laiku „Jozitai“ bylinėjantis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 300 tūkst. eurų baudos už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą.
„Sienos“ gauti dokumentai taip pat rodo, kad sutuoktiniai 2010–2013 metais su „Aidma“ sudarė piniginių lėšų pasaugos sutartis – A. Gedvilas grynaisiais „pasaugoti“ paėmė beveik milijoną litų, jo tuometė sutuoktinė – daugiau nei 2,1 mln. litų.
Pats „aušrietis“ žurnalistams tikino, kad vadinamosios „pasaugos sutartys“ iš tiesų apsaugojo įmonę nuo nuostolių, kurie tais laikais atsirasdavo dėl įvairių bankų griūties – „Snoro“, Ūkio banko ir kitų.
VMI atstovų vertinimu, vadinamosios pasaugos sutartys neretai naudojamos siekiant įmonių savininkams išmokėti sukauptus pelnus, apsieinant be pajamų mokesčio mokėjimo.
A. Gedvilo deklaracijoje taip pat nurodyta, kad pastaruosius penkerius metus politikas turi 185 tūkst. eurų sumą, o didžioji dalis šių santaupų – 175 tūkst. eurų – laikoma grynaisiais. Jis pats teigė, jog tai „finansinė pagalvė“ ir šių santaupų nenaudoja kasdieniame gyvenime.