35 Seimo nariai balsavo „už“ nepasitikėjimą J. Oleku, du – prieš, trys susilaikė, o trys balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.
Nepasitikėjimo procedūrą J. Oleku inicijavo opozicinės konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijos. Buvo siūloma atšaukti socialdemokratą iš pareigų dėl kai kurių Seimo pirmininko teiktų kandidatūrų. Pavyzdžiui, partijos kolegos Juliaus Sabatausko kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus – KT konstatavo, jog šis paskyrimas prieštarauja konstitucijai. Taip pat opozicija pabrėžia, kad J. Olekas stokojo atsakomybės teikiant ir kandidatus į Seimo kontrolierius.
Nepasitikėjimo procedūrą inicijuoti paskatino ir pernai gruodį Seime kelią besiskynusios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos – opozicija akcentuoja, kad J. Olekas vengė siekti dialogo ir kompromisų, šališkai vadovavo darbo grupei, rengusiai naują įstatymo projektą.
J. Olekas dėl kelionės I. Ruginienei davė patarimą: visada reikia pagalvoti
Šiuos argumentus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos Seimui pristatė konservatorius Mindaugas Lingė.
„Savotiškai pranašiški buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės vakarykščiai žodžiai: „Pasidžiaukime ką turime, o pasibarsime ryt“, – kalbėjo jis, referuodamas į trečiadienį nuskambėjusias kadenciją baigusios šalies vadovės mintis.
Susiję straipsniai
„Deja, bet šiandien iš šios tribūnos tenka kalbėti apie reiškinius, kurie ne stiprina demokratijos pamatus, bet juos iš lėto ardomai plauna, pridengiant nuolatiniais problemų nesureikšminimais, ar profesionaliu žongliravimu selektyviais faktais bei tų faktų interpretacijomis.
Ne dėl barnių esu šioje tribūnoje, o dėl siekio sureikšminti demokratijos pamatams svarbias vertybes – pagarbą Konstitucijai, atsakomybę ir pareigingumą“, – pabrėžė opozicijos atstovas.
„Jei reiktų pasakyti vienu sakiniu – tai Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu“, – konstatavo M. Lingė.
Politikas dėstė, jog teikdamas J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus, J. Olekas ignoravo šioms pareigoms būtinus reikalavimus, grįsdamas sprendimus partiniais interesais.
„Mes negirdėjome iš Seimo pirmininko, kad jis suklydo, kad gailisi, kokias išvadas padarė, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiai situacijai pasikartoti. Tiesa – girdėjome apgailestavimą, tačiau ne dėl reikalavimų neatitinkančio kandidato parinkimo, o dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo“, – pabrėžė politikas.
„Panašu, kad Konstitucijos ignoravimas – tapo sisteminiu J. Oleko veikimo braižu“, – kritiką Seimo vadovui žėrė M. Lingė, primindamas, jog parlamento pirmininkas stokoja iniciatyvos ir kitais personaliniais klausimais.
„Seimo pirmininkas daugiau kaip pusę metų ignoruoja teisinių reikalavimų neatitinkančio Seimo nario dalyvavimą NATO parlamentinės asamblėjos sudėtyje ir neteikia Seimo nutarimo projekto, kuriuo Remigijus Žemaitaitis būtų išbrauktas iš NATO parlamentinės asamblėjos, kaip neatitinkantis reikalavimo turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija. Nuolaidžiaujant šios koalicijos viršininkui, pamenama teisinė viršenybė“, – dėstė jis.
„Seimas įeis į istoriją kaip atkakliausiai bandęs užvaldyti LRT“
Kalbėdamas apie priežastis, privertusias opoziciją imtis nepasitikėjimo procedūros, M. Lingė nepraleido ir LRT įstatymo pataisų klausimo. Anot konservatoriaus, „šis Seimas į istoriją įeis kaip atkakliausiai bandęs užvaldyti LRT“.
„Net ir šią Seimo sesiją pradedama ne nuo poligono projektų svarstymo, bet nuo pastangų toliau dorotis su LRT ir Seimo pirmininko vaidmuo šiame procese nepaskutinis“.
Pasak opozicijos nario, užuot stabdęs įstatyminį buldozerį, J. Olekas drąsino valdančiuosius tęsti ydingus procesus.
Tuo metu vertindamas Seimo pirmininko suburtos darbo grupės veiklą, M. Lingė teigė, kad jai „nepavyko sukurti kokybiško, išdiskutuoto ir tarptautinių institucijų rekomendacijas atspindinčio projekto“.
„Priešingai, projekte atsirado daugiau laisvo žodžio varžančių nuostatų, tokių kaip bandymai varžyti nepatogių žurnalistų buvimo LRT eteryje galimybes. Pasitikėjimą pakerta tiesą ir faktus iškraipantis kalbėjimas apie darbo grupės parengtą projektą ir jo santykį su Venecijos komisijos rekomendacijomis“, – nurodė politikas.
„Visa situacija su LRT yra demokratijos moralinis testas – ir Seimo pirmininko veikla jo neišlaikė“, – pabrėžė konservatorius.
„Nekalbant jau apie visą politinį šios koalicijos skandalų chaosą, kurį lydi nusivylimas, kad savo ilgametę patirtį ir politinį autoritetą naudojote ne kelti politinės atsakomybės kartelę, bet nesureikšminti, pateisinti ir taip normalizuoti brutalumą, melą, chamizmą, smurtą, antisemitizmą ar vienos partijos finansines machinacijas“, – akcentavo M. Lingė.
Paragino būti Seimo, o ne socialdemokratų interesų pirmininku
Baigdamas savo pasisakymą, M. Lingė tiesiogiai kreipėsi į J. Oleką.
„Gerbiamas Juozai Olekai, skiriamas į pareigas akcentavote didelę pagarbą Seimo institucijai. Pagarba institucijai be pagarbos teisės viršenybei neegzistuoja. Jūs ne tik prisiekėte padėjęs ranką ant Konstitucijos, bet jūs priimate kitų valstybės pareigūnų priesaikas. Ir tai yra reikšmingas įpareigojimas gerbti pagrindinį šalies įstatymą. Būti Seimo o ne socialdemokratų interesų pirmininku“,
„Seimo pirmininkas prarado dalies Seimo narių pasitikėjimą, todėl (...) siūlome Seimui atleisti Seimo Pirmininką Juozą Oleką iš pareigų.
Tiesa, suprantame politinę aritmetiką. Rezultatą galima nesunkiai prognozuoti, ypač kai nesureikšminimo (ne)kultūra šioje koalicijoje išplitusi, kaip virusas. Tačiau svarbus ir pats procesas, tikintis, kad ateičiai visgi bus išgirstos kritinės pastabos ir gal bus padarytos tam tikros išvados, kad būtų vadovaujamasi pirmiausiai valstybės, o ne partiniais interesais“, – apibendrino konservatorius.
„Aušriečiai“ ragino baigti cirką
„Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas klausė, kuo opozicijai užkliuvo vienas „tolerantiškiausių ir kultūringiausių“ politikų Seime.
„Kokia ta tikroji priežastis? Kokių jūsų prašymų ar reikalavimų nevykdė Seimo pirmininkas? Dėl ko jūs ėmėtės šio keršto?“ – teiravosi „aušrietis“.
„Čia gal jūsų politinei bendruomenei įprasta vykdyti įvairius mainus, atsilyginti, nežinau, grynaisiais, ne grynaisiais, būsų politinė kultūra yra kitokia. Jeigu mes sakome, kad giname demokratijos vertybes, tai mes jas ir giname. Jeigu sakome, kad yra sureikšminamų dalykų, tai juos ir reikia sureikšminti. Tai tikrai ne kažkokie politiniai išskaičiavimai“, – atsakė M. Lingė.
Kitas „aušrietis“ Artūras Skardžius klausimų neturėjo, daugiau savų pastebėjimų – esą opozicijai svarbu tik pulti, o tam pasirinktas pirmasis asmuo – Seimo pirmininkas.
„Gerbiamieji opozicijos atstovai, prieš einant į Seimo tribūną, aš jums siūlyčiau pirmiausia pasižiūrėti į veidrodį, pasižiūrėti į save, į savo turimas problemas. Aš nevardysiu pedofilijos, visų kitų korupcinių skandalų. (...) Kolegos, pasižiūrėkite į veidrodį ir baikite tuos cirkus“, – pareiškė A. Skardžius.
„Klausimo nebuvo, tai neturiu į ką reaguoti“, – replikavo M. Lingė.
Demokratė Agnė Širinskienė citavo „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio žodžius. 1990 metų kovo 11-ąją jis įvardijo kaip valstybės perversmą.
Konservatoriaus politikė klausė, ar šis nepasigenda principingos J. Oleko pozicijos į tokius koalicijos partnerio pareiškimus.
„Norėtųsi išgirsti principingą poziciją, o ne kaip iki šiol, bandant pateisinti koalicijos egzistavimo darinį, išlikimo vardan paminant tam tikrus vertybinius principus“, – teigė M. Lingė.
Galiausiai pasisakė ir valstietė Ligita Girskienė. Ji kritikavo opozicijos veiksmus, cituodama praėjusioje kadencijoje išsakytus ekspremjerės Ingridos Šimonytės žodžius.
„Susidaro įspūdis, kad opozicija neturi kuo užsiimti. Jie turėjo visas galimybes dalyvauti LRT grupės veikloje, jie turėjo galimybes prisidėti prie kitų iniciatyvų, bet pasirinko tiesiog trikdyti Seimo darbą ir trukdyti valdančiajai daugumai.
Šitoje vietoje tinka I. Šimonytės kažkada išsakyta frazė: jeigu nepatinka šita valdžia, palaukite rinkimų, išsirinksite kitą“, – rėžė valstietė.
J. Olekas: teisinio pagrindo atleisti Seimo pirmininką – nėra
Netrukus po M. Lingės iš Seimo tribūnos į parlamentarus kreipėsi ir pats J. Olekas. Jis pastebėjo, kad opozicijos inicijuota nepasitikėjimo procedūra nėra eilinis Seimo klausimas, liečiantis tik vieną politiką.
„Tai nėra tik procedūrinė diskusija, tai nėra tik klausimas apie vieną pareigybę arba apie vieną politiką. Tai diskusija apie tai, kaip mes suprantame parlamentarizmą, kaip vertiname valstybės institucijas ir kokią politinę kultūrą kuriame“, – iš tribūnos kalbėjo „socdemas“.
„Interpeliacija demokratinėje valstybėje yra teisėta, parlamentinė priemonė. Opozicija turi teisę ją inicijuoti, kritikuoti valdžią, kelti klausimus, reikalauti atsakomybės. Tai yra demokratinės sistemos dalis ir ši teisė turi būti ir yra gerbiama.
Tačiau demokratija remiasi ne tik procedūromis, ji remiasi atsakomybe. Atsakomybe už žodžius, atsakomybe už argumentus, atsakomybe už valstybės institucijų reputaciją ir, visų pirma, atsakomybe prieš Lietuvos žmones“, – dėstė jis.
J. Oleko manymu, opozicijos inicijuotas nepasitikėjimas neturi realaus teisinio pagrindo.
„Interpeliacijos tekste tokio pagrindo nėra. Pirmiausiai noriu atkreipti dėmesį į patį pateiktą nutarimo projektą. Jame nėra aiškiai nurodyto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų siūloma atleisti Seimo pirmininką iš pareigų“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
„Pateikiami bendro pobūdžio politiniai argumentai, nenurodant konkrečių teisinių motyvų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu Seimo pirmininko atleidimui“, – tęsė jis.
J. Olekas pastebėjo, kad didžioji dalis, jo teigimu, politinių motyvų siejami su jo teiktais kandidatais į KT teisėjus bei Seimo kontrolierius. Visgi, socialdemokratas aiškino, jog jo pareiga – tik pateikti kandidatūrą, o dėl jų tvirtinimo sprendžia visas Seimas.
Mano, kad opozicija tiesiog nori pasirodyti
Kreipdamasis į nepasitikėjimą pareiškusią opoziciją, J. Olekas ragino Seimą diskutuoti ir gebėti girdėti oponentus.
„Taip, mes turime ir turėsime skirtingas pozicijas ir nuomones. Taip, mes galime diskutuoti ir ginčytis. Bet negalime kasti raudonų linijų ar dar didesnių griovių, kad eidami į šią salę iš karto žinotume, kad balsuosime prieš vieną ar kitą pasiūlymą, nes jis sėdi kitoje salės pusėje“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
„Mes iš tikrųjų turime žiūrėti vienas kitam į akis ir diskutuoti, dėti argumentus ant stalo – bet ir turime priimti sprendimus, nes žmonės iš mūsų laukia sprendimų. Todėl šią interpeliaciją turiu vertinti kaip vieną iš opozicijos bandymų parodyti save – parodyti save veikime, aktyvume. Tačiau tokie dalykai, kurie yra neparemti argumentais ir faktais, kurie remiasi tik politine nuostata – jie menkina ir Seimą“, – kritikos opozicijos atstovams negailėjo jis.
„Socdemo“ manymu, nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūra kenkia ne tik jam, kaip parlamento vadovui.
„Kartais politikoje reikia mokėti sustoti ir savęs paklausti: „Ką mes šiandien darome su Seimu?. Ar mes jį stipriname, ar stipriname demokratiją, ar stipriname žmonių pasitikėjimą savo valstybe?“ – kėlė klausimus jis.
„Kai Seimas paverčiamas nuolatiniu konfliktu, kai parlamentas tampa politinio teatro scena, galiausiai, pralaimime visi. (...) Ar ši interpeliacija tikrai stiprina parlamentarizmą? Ar ji stiprina pasitikėjimą Seimu, ar ji padeda spręsti Lietuvai svarbias problemas? Ar ji tiesiog sukuria dar vieną politinį konfliktą?
Atsakymą, manau, kiekvienas iš jūsų susidarote pats“, – kalbėjo J. Olekas.