Ketvirtadienį opozicijos iniciatyva atleisti Seimo pirmininką Juozą Oleką iš pareigų žlugo, balsavime atsisakius dalyvauti valdančiųjų atstovams. Taip pat parlamente priesaiką davė į Seimą vietoje Kazio Starkevičiaus grįžusi dirbti konservatorė Angelė Jakavonytė. Tarp svarbiausių dienos akcentų – pasieniečių sulaikyti dar 6 asmenys, įtariama, susiję su oro balionais iš Baltarusijos skraidinama cigarečių kontrabanda.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Valdančiųjų atstovams nedalyvavus balsavime, opozicijos iniciatyva atleisti Seimo pirmininką iš pareigų žlugo. Savo nepasitikėjimą parlamento vadovu balsais išreiškė 35 parlamentarai, 2 balsavo prieš, 3 susilaikė, o dar 3 parlamentarai sugadino balsavimo biuletenius. Prieš balsavimą valdančiosios frakcijos pranešė, kad balsavime nedalyvaus. Anot jų, nėra pagrindo, dėl ko J. Olekas turėtų būti atleistas iš pareigų.
Susiję straipsniai
Pats parlamento vadovas pabrėžė, jog, jo manymu, opozicijos pasirašytame projekte nėra aiškiai apibrėžtas teisinis pagrindas, kuriuo būtų argumentuoti motyvai jo atleidimui iš pareigų. Tuo metu nepasitikėjimo procedūrą inicijavę opozicijos atstovai teigė, jog Seimo vadovas diskreditavo Konstituciją, į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus siūlydamas bendrapartietį Julių Sabatauską. Be kita ko, dalies parlamentarų teigimu, J. Oleko teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės. Taip pat kritikuojamas esą Seimo pirmininko neveiksnumas akademinę etiką pažeidusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario Darijaus Beinoravičiaus atžvilgiu, „nuolaidžiavimas“ koalicijoje esančių „aušriečių“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Taip pat opozicija reiškė kritiką ir už tai, jog J. Olekas, jų manymu, nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų, vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis, kaip, pavyzdžiui, įstatymo pataisų dėl LRT atveju.
Seime po pateikimo pritarė LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 susilaikė. Naujajame projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. LRT valdysenos pokyčiai toliau bus svarstomi Seimo Kultūros komitete.
Sostinėje vieši Čekijos pirmoji pora. Šalies vadovas Petras Pavelas teigė, kad, nepaisant situacijos Artimuosiuose Rytuose, jo šalis neketina grįžti prie rusiškos naftos importo. Jis taip pat teigė, jog Čekijai sumažinus gynybos išlaidas iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šią situaciją ketina aptarti su valstybės ministru pirmininku. Tuo metu Lietuvos prezidentas G. Nausėda akcentavo, jog NATO narės turėtų rimtai vertinti įsipareigojimus, susijusius su gynybai skiriamomis lėšomis.
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko pasisakymo. R. Žemaitaitis Rūtos Janutienės kanale „OpTV“ teigė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra sukilėliai, nes nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia. D. Asanavičiūtė teisėsaugos prašo pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. R. Žemaitaičio pasisakymais susidomėjo ir policija – trečiadienį Vilniaus pareigūnai dėl to gavo asmens pranešimą.
Alytaus miesto savivaldybė paskyrė naują laikinąjį Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vadovą. Juo tapo Donatas Vasiliauskas. Iki šiol gimnazijai laikinai vadovavo Aleksandras Kirilovas. Jis iš pareigų buvo atleistas antradienį. A. Kirilovas A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje eis ankstesnes pareigas – dirbs mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Po užsitęsusių įtampų, penktadienį savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) susitarė dėl ugdymo atnaujinimo A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje.
Pasieniečiai sulaikė dar 6 asmenis, įtariama, susijusius su oro balionais iš Baltarusijos skraidinama cigarečių kontrabanda. Minėtus 6 vyrus, Šalčininkų ir Varėnos rajonų gyventojus, pasieniečiai antradienį sulaikė Varėnos ir Kaišiadorių rajonuose bei Šalčininkuose. Penkis sulaikytuosius ketvirtadienį teismas leido suimti laikotarpiams nuo mėnesio iki dviejų. Dėl kardomosios priemonės šeštajam bus sprendžiama ketvirtadienį popiet, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Taip pat perimtos 3 oro balionais iš Baltarusijos skraidintos siuntos, 13,5 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų. VSAT pareigūnai sulaikė ir 5 lengvuosius automobilius, kuriais naudojosi minėti asmenys. Iš viso šiemet perimtos 57 oro balionais (sausį – 29, vasarį – 24, kovą – 4) kontrabandininkų iš Baltarusijos į Lietuvą skraidintos nelegalių rūkalų siuntos.
Tarpinstitucinis derinimas dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo jau yra baigtas ir artimiausiu metu bus registruotas, ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak ministerijos vadovo, įstatymo projektas artimiausiu metu pasieks Vyriausybę ir bus įregistruotas. Be to, ministras pažymėjo esantis įsitikinęs, kad įstatymo projektas sulauks reikalingo palaikymo Seime. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
Seime priesaiką davė į parlamentą grįžusi dirbti konservatorė Angelė Jakavonytė. Ji Seime dirbs vietoje plataus masto korupcijos byloje figūruojančio Kazio Starkevičiaus, kuris atsisakė turėto mandato. Apie sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato K. Starkevičius praėjusią savaitę pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukė jo įgaliojimus. VRK informavo, jog K. Starkevičius 2024 m. į Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje, tad parlamentaro mandatas suteikiamas pirmai už sąrašo per rinkimus likusiai konservatorių atstovei A. Jakavonytei.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sostinės centre esančių Maskvos namų griovimas savivaldybei nieko nekainuotų, jeigu Seime būtų pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas. Tam reikėtų pakeisti įstatymo formuluotę, kad paramos gavėjo statusą turinčios įstaigos, šiuo atveju – Statybų inspekcija, turėtų teisę paramą priimti ne tik paslaugų, bet ir darbų forma, tokiu atveju griovimo darbams nereikėtų skelbti viešojo konkurso. Projekto griovimo darbais nuosavomis lėšomis susidomėjo keletas didžiųjų statybos bendrovių – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ bei „Hiltus“. Įmonių vadovai teigė, nors kol kas nėra aišku, kaip konkrečiai projektas galėtų būti finansuojamas, to negalėtų daryti tik viena įmonė, nes jai tai neapsimokėtų. Reaguodama į mero kritiką, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigė nuosekliai vykdanti teismo sprendimą dėl neteisėtai pastatytų Maskvos namų griovimo, organizuojanti tam reikalingus procesus, bet konkrečiai nenurodė, ar tuo atveju, jeigu Seime būtų pakeistas įstatymas, pastatas galėtų būti griaunamas neskelbiant viešojo konkurso.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog, Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) nusprendus šalims atverti galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 57 mln. barelių arba 80 tūkst. tonų kuro atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus siekiama nuspręsti, kokiu būdu ir kiek per 90 dienų į rinką galėtų būti atlaisvinama atsargų tam, kad būtų pasiektas didžiausias poveikis kuro kainoms. Šis Lietuvos sprendimas bus derinamas su kitomis Baltijos šalimis, gali būti būti priimtas kitą savaitę. Premjerė Inga Ruginienė, kuri anksčiau šią savaitę iškėlė idėją įvesti kuro kainų „lubas“, teigė, jog TEA sprendimas yra pirmas žingsnis link kuro kainų suvaldymo. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tuo metu tikino, jog kuro kainų „lubų“ įvedimas dabar būtų per daug skubotas ir pasiūlė dabar svarstyti laikiną degalų akcizų mažinimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vertina gautą informaciją apie „Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo balsavimus, kurie galėjo lemti degalinių tinklui „Jozita“ palankių sprendimų priėmimą. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigė nuolat vertinanti visus turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, taip pat ir gyventojų pranešimus bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, o dėl konkrečių priemonių sprendžia pagal poreikį. Šią savaitę tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ paskelbtas tyrimas parodė, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“. Vėliau, 2016 m., jos už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Tęsiantis JAV ir Izraelio karinei operacijai Irane, o Teheranui atakuojant taikinius Persijos įlankos regione, Irako valdžios institucijos pranešė, kad per išpuolį prieš du naftos tanklaivius netoli šios šalies krantų žuvo mažiausiai vienas įgulos narys. Irako uostų bendrovės „General Company for Ports“ atstovas pridūrė, kad 38 žmonės buvo išgelbėti, dingusių asmenų paieška ketvirtadienį ryte buvo tęsiama. Įgulų narių tautybės nenurodytos, tačiau pranešama, kad vienas iš dviejų laivų plaukiojo su Maltos vėliava. Naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje – vandens kelyje, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos – tebėra beveik visiškai uždarytas, o Iranas pažadėjo, kad kol tęsis karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, iš Persijos įlankos nebus eksportuojama nė litro naftos. JAV energetikos sekretorius savo ruožtu pareiškė, kad amerikiečių karinės pajėgos kol kas nėra pasirengusios lydėti tanklaivių šio sąsiauriu, apie ką keliskart buvo užsiminęs JAV prezidentas.
Karas Artimuosiuose Rytuose sukelia didžiausią istorijoje naftos tiekimo šoką, perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Už pasaulio energijos rinkas atsakinga TEA teigė, kad 13 dienų trunkančio karo sukelti naftos tiekimo sutrikimai pranoksta tuos, kurie buvo fiksuoti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Persijos įlankos valstybių bendra naftos gavyba sumažėjo mažiausiai 10 mln. barelių per dieną ir „nėra jokių karo veiksmų deeskalacijos požymių“, pridūrė TEA. Jos šalys narės trečiadienį susitarė atverti 400 mln. barelių naftos rezervų – tai didžiausias kada nors rinkai pateiktas jų kolektyvinių atsargų kiekis. Tačiau šis TEA ėjimas neišsklaidė baimių dėl energijos tiekimo sutrikimų, naftos kainos toliau kyla, o nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, bazinės naftos kainos išaugo 40–50 proc.
Rusijos prezidento pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas susitiko su JAV derybininkais Floridoje. Tai buvo pirmosios derybos tarp Maskvos ir Vašingtono nuo karo Irane pradžios. K. Dmitrijevas šį susitikimą vadino „produktyviu“ ir tikino, esą Vašingtonas „pradeda geriau suprasti“ Rusijos naftos svarbą. Sankcijas kai kuriems jūroje esantiems Rusijos naftos produktams sušvelninusios JAV prezidento administracijos atstovas Chrisas Wrightas pabrėžė, kad minėta nafta jau buvo jūroje ir pakeliui į Kiniją, todėl leidimas Indijai ją įsigyti anaiptol nereiškia sankcijų Rusijai švelninimo.
Kinijos liaudies kongresas patvirtino naują penkmečio planą ir prieštaringai vertinamą „etninės vienybės“ įstatymą. Plane skiriamas ypatingas dėmesys tokiems sektoriams kaip robotika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai, Kinijai siekiant stiprinti savo technologinius pajėgumus. Jame taip pat numatyti tikslai didinti vartojimą ir gerinti gyvenimo kokybę, siekiant spręsti struktūrines problemas kaip visuomenės senėjimas ir silpna vidaus paklausa. Beveik vienbalsiai priimtas „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo“ įstatymas įpareigoja mokyklose naudoti mandarinų (standartinę kinų) kalbą ir nustato, kad tėvai turėtų mokyti savo vaikus gerbti Komunistų partiją. Žmogaus teisių aktyvistai reiškia susirūpinimą, kad šis įstatymas sukuria teisinį pagrindą pateisinti priespaudą ir priverstinę asimiliaciją.