Plataus masto karinius veiksmus prieš Iraną pradėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi rimtą galvosopį, nes ne viskas klostosi taip, kaip greičiausiai buvo tikėtasi, tvirtina ambasadorius Švedijoje, diplomatas Linas Linkevičius.

„Žvelgiant į situaciją kiek įmanoma nešališkai, matome, kad ne viskas klostosi taip, kaip buvo planuota. Taip spėčiau. Reikėtų panagrinėti, ką reiškia greitai ir ką reiškia baigsis? Baigtis jis (karinis konfliktas, – red.) gali praktiškai ir dabar, jei bus nuspręsta ir paskelbta, kad pergalė jau pasiekta. Norint galima tai padaryti.

Jeigu buvo noras, kad režimas pasikeistų tiek, jog nekeltų grėsmės, vargu, ar tai įmanoma padaryti. Jeigu kažkas išvakarėse patarinėjo, galima taip spėti, kad štai bus nužudyti, nuversti Irano vadovai, ir staiga liaudis sukils, nuvers tą santvarką, tai, kaip matome, neįvyko“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Protesto dėl karinių veiksmų ir jų pasekmių garsai, anot jo, jau girdisi net ir tarp D. Trumpo šalininkų.

[[ge:lrytas:lrytas:41613258]]

Naujasis lyderis bus dar aršesnis?

Diplomatas atkreipė dėmesį, kad ir iliuzijos, jog nauji Irano lyderiai galėtų būti kitokie, turėtų subliukšti, aukščiausiuoju lyderiu po Ali Khamenei nužudymo paskyrus jo sūnų Mojtaba Khamenei. Šis, ambasadoriaus manymu, neturėtų būti švelnesnis, netgi atvirkščiai, sakoma, turėtų būti dar aršesnis.

[[ge:lrytas:lrytas:41574795]][[ge:lrytas:lrytas:41601902]][[ge:lrytas:lrytas:41620093]]

„Kitaip tariant, jeigu kalbėsime apie pasipriešinimo galimybes, žinoma, kad Iranas yra labai stipriai apdaužytas. Vis tik, jeigu Amerika kiekvieną dieną išleidžia apie 900 mln. dolerių, tai – žymiai daugiau nei per prieš tai visus buvusius karus.

Pagaliau, jie eikvoja savo labai brangias oro gynybos sistemas. Jeigu „Patriot“ raketos kainuoja keletą milijonų, tai net ir brangiausi dronai kainuoja apie 50 tūkst. dolerių. Kai dabar matėme tokius vaizdus, kaip naikintuvas vaikosi droną po paplūdimį, iš karto kyla tokios mintys, kiek kainuoja tokia naikintuvo raketa.

Tiesą sakant, ir valanda skrydžio yra mažiausiai 5 tūkst. dolerių, jeigu ne daugiau. Tų raketų skaičius nėra beribis, jis vis tiek kažkada turėtų išsekti. O dronų Iranas turi daug“, – pastebėjo L. Linkevičius.

Nors, kaip pakartojo, Iranas yra „stipriai apdaužytas“, režimui padeda po šalį plačiai išmėtytos raketų paleidimo sistemos ir nedidelės dronų gamyklos.

„Apžvelgiant dabartinę Irano situaciją: taip, oro pajėgos praktiškai sudaužytos, jūrų pajėgos irgi sudaužytos. Izraelio žvalgyba teigia, kad apie šimtas raketų paleidimo sistemų dar turėtų būti kažkur paslėpta. Tų dronų gamyba specialiai yra išsklaidyta po visą šalį. Ten nereikia didelių gamyklų, galima mažesnėse visa tai daryti. Ir jų prigaminta yra dešimtys tūkstančių.

Todėl sakyti, kad pasipriešinimas jau yra pabaigtas, būtų per drąsu. Juk užtenka poros dronų atakų sujaukti menamą saugumo situaciją kur nors Dubajaus viešbutyje arba poros dronų užtenka sustabdyti oro uostų darbą, ir poros dronų užtenka atgrasyti naudotis naftos krovos kompanijomis, keliauti Hormūzo sąsiauriu, nes kompanijos nelabai drįsta, net jei joms būtų siūloma karinė parama, o tai stipriai sukelia naftos kainas.

Nepaisant to, kad D. Trumpas sako, jog tai neatsiliepia Amerikai, matome, kad nuo karo pradžios benzino kaina išaugo apie 17 proc., ir amerikiečiai tai mato. Visa tai, ką aš kalbu, rodo, kad dar toli iki pabaigos, tuo labiau greitos“, – svarstė ambasadorius.

[[ge:lrytas:lrytas:41632690]]

L. Linkevičius akcentavo, kad Irano taktika spausti amerikiečius apšaudant jų sąjungininkus taip pat visai pasiteisina.

„Čia yra labai aiški taktika, kas dabar truputėlį, sakyčiau, ir suveikė. Juk tie Saudo Arabijos, JAE apšaudymai yra paprasta žinia – sustabdykite iš ten amerikiečių atakas į Iraną ir mes nustosime apšaudyti jūsų šalis, dėl ko net ir savotiškai atsiprašė prezidentas už tuos veiksmus.

Bet iš karto po to atsiprašymo, po poros valandų buvo apšaudyta Saudo Arabija ir JAE. Dar kartą, jeigu nebuvo suprasta, buvo akcentuota, kad žinia yra tokia – jeigu to nesustabdysite, atakos tęsis. Be abejo, kad Persijos įlankos šalims tai nepatinka.

Gal retorika nėra tokia vieša ir garsi, bet reikia manyti, kad jie yra stipriai nepatenkinti ir tikėjosi kitokių saugumo garantijų iš JAV, neplanavo, kad karas bus atneštas į jų teritorijas.

Tai sujaukė ne tik saugumo jausmą, bet daroma ir didžiulė ekonominė žala. Jeigu, tarkime, Kataras, garsėjęs kaip vienas stabiliausių, patikimiausių dujų tiekėjų pasaulyje, jo reputacija šiuo požiūriu buvo sunaikinta per pora dienų“, – aiškino ambasadorius.

Protesto dėl karinių veiksmų ir jų pasekmių garsai, anot jo, jau girdisi net ir tarp D. Trumpo šalininkų.

[[ge:lrytas:lrytas:41632697]]

„Čia, matyt, džiaugtis nelabai yra kuo, ir matosi, arba girdisi gal irgi ne taip smarkiai, bet iš kitų šaltinių girdisi tie visi protesto balsai pačiose JAV. Aš nekalbu apie demokratus, kas yra savaime suprantama, kad opozicija apie tai kalba, bet taip kalba ir MAGA judėjimo šalininkai, kurių dauguma nenorėjo to karo.

Artėjant lapkričio 6 dienos vidurio kadencijos rinkimams, tai yra labai rizikingas D. Trumpo žingsnis. Visi kiaušiniai sudėti vienoje pintinėje – karas turi būti ir greitas, ir pergalingas, ir reikia suvaldyti naftos kainas, ir laimėti tuos rinkimus.

Užduotys yra labai sudėtingos ir vargu, ar galima teigti, kad tai, kas vyksta dabar, sąlygoja pergalingą rezultatą“, – įsitikinęs L. Linkevičius.

Ką mes galėtume vadint pergalingu rezultatu?

„Ką mes galėtume vadinti, čia gal niekam neįdomu. Svarbu, ką vadins amerikiečiai, ką vadins D. Trumpas. Galima ir dabar pasakyti, kad nuverstas beveik 40 metų valdęs režimas, vienas kruviniausių, bet jis – nenuverstas.

Taip, vadovai yra sunaikinti, bet pabaiga būtų tada, jeigu būtų galima išvengti, bent jau artimiausiu laikotarpiu, kad nebūtų priešiškų veiksmų iš Irano pusės.

Bet jeigu režimas išliks tas pats, atsigaus, toliau grasins kaimynams, nežinia, kaip bus su galbūt atnaujinta branduoline programa, tai pergale čia pavadinti labai sunku. Sunku pasakyti, kas iš to dabar laimi. Daug kas sako, kad laimi Rusija. Žinoma, galima su tuo dalinai sutikti“, – neatmetė ambasadorius.

[[ge:lrytas:lrytas:41632698]]

Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad braškančios Rusijos ekonomikos ši trumpalaikė sėkmė neišgelbės. Tačiau naujas karinis konfliktas neprisideda ir prie Ukrainos pergalės, nes nuo jos nukreiptas dėmesys, resursai, kuriuos būtų galima atiduoti ar parduoti – iššvaistomi, pritilusios ir kalbos apie trišales derybas.

„Nelabai čia kas laimi“, – atsiduso L. Linkevičius.

Ar yra tikimybė, kad konfliktas Artimųjų Rytų regione plėsis? Buvęs užsienio reikalų ministras sako, kad prognozuoti – sudėtinga.

„Ką yra pasakęs Iranas: tie, kas bendradarbiauja su JAV, priglaudžia jų karinius pajėgumus, bazes – nesijauskite saugūs. Tuo ir pasakyta, apie kurias čia valstybes kalbama. Jeigu iš kažkurių valstybių bus atakuojamas Iranas, jos gali tikėtis irgi kažkokių smūgių iš Irano. Tuo ir galėtų pasireikšti tas išplėtimas.

Kol kas vyksta tame regione, kuriame vyksta, bet ir tai yra gana ženklus pokytis nuo to, kas buvo anksčiau. Sunku suvaldyti tą situaciją, bet prezidento (D. Trumpo, – red.) administracijai būtina tą padaryti, kitaip pasekmės bus ir finansinės, ir visokios kitokios“, – teigė jis.

L. Linkevičius: nelabai yra kuo džiaugtis