Savo pasiūlymus atskirai dar pernai registravo ir „aušrietis“ Karolis Neimantas. Tiesa, juos pristatęs, iškart pasakė, kad projektą ir atsiima, bet posėdžiui pirmininkavusi valstietė Aušrinė Norkienė pastebėjo, kad po pristatymo to padaryti nebegalima, dėl to K. Neimantas turėjo tęsti procedūrą.
Savo siūlymus pateikė ir opozicinės konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijos. Tačiau valdantieji juos iškart atmetė. Nė vienas valdantysis nebalsavo už, dauguma balsavo prieš arba susilaikė.
Buvo paskelbtas antras balsavimas, kurio metu Seimas turėjo apsispręsti, ar pataisas grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar visiškai atmesti. Vėlgi, valdančiųjų balsų pakako, kad pataisos būtų atmestos.
Į darbotvarkę sugrįžtantis LRT projektas: ar politikai nori uždrausti sau protestuoti Seime?
Vienintelis socialdemokratas, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas balsavo už tai, kad opozicija dar galėtų patobulinti savo projektą. Prieš tai vykusiame balsavime jis susilaikė.
„Apgailėtina, ponai socialdemokratai. Apgailėtina. Esate bailiai, neatsakingi, ir iš tikrųjų jūsų rūkas apie demokratiją, opozicijos išklausymą galutinai ir negrįžtamai subliuško. Labai apgailestauju, kad ir vėl K. Vilkauską privertėte balsuoti prieš savo supratimą, – prie mikrofono stojęs pareiškė konservatorius Vytautas Juozapaitis, tačiau iškart sulaukė pastabų dėl pastarojo balsavimų. – Atsiprašau, jeigu suklydau. Bet čia – ne esmė. Esmė yra tai, kad jūs visą laiką vaidinote, jog jūs klausėtės, sako registruokite ir visa kita...
Pone Seimo pirmininke, argi jums tikrai nepakaktų išminties sujungti tuos projektus ir iš tikrųjų iš esmės diskutuoti? Jūs dabar vėl nusivalėte kojas į demokratiją, vėl visiškai pamynėte opozicijos teisę būti išklausytiems.“
„Liūdna. Tikrai liūdna, žiūrint į jūsų akis. Kai kurių žmonių akys, matau, yra nuoširdžios ir tikrai apgailestauja. Ir ponia Kižienė vat šypsosi laiminga, atlikusi savo funkciją. (...) Gaila, kad esate bailiai“, – piktinosi konservatorius.
Susiję straipsniai
Tuomet į tribūną žengė Seimo pirmininkas J. Olekas. Pristatydamas projektą, parengtą suburtoje darbo grupėje, politikas pavadino jį „bendro darbo rezultatu“.
Iš liberalų ir konservatorių pusės pasigirdo pastabos, kad šis darbas nėra bendras, nes šios opozicinės frakcijos iš darbo grupės galiausiai pasitraukė.
Šiose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Taip pat numatyta, kad atsirastų ir tarybą aptarnaujantis Tarybos biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą. Pastarasis turėtų techniškai aptarnauti tarybą.
Seimui teikiamame projekte numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – valdyba. Į ją penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų taryba. LRT valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių tarybos narių balsų. Tiesa, LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti: atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Be to, siūloma, kad generalinio direktoriaus pareigas asmuo galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Dėl parengtų LRT įstatymo pataisų antradienį apie 60 žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistams atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Kreipimesi rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką.
Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių, t.y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.