„Projekto rengėjai apsiribojo kosmetine LRT tarybos formavimo tvarkos peržiūra, padidinant jos narių skaičių nuo 12 iki 15 (siūloma, kad papildomus tris narius skirs Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba ir Lietuvos asmenų su negalia organizacijos). Taigi, situacija formuojant LRT tarybą iš esmės lieka tokia pati kaip ir iki šiol – absoliuti dauguma jos narių savo statusą įgyja politikų iniciatyva ir valia“, – rašoma LMA išvadoje.
„Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad LRT savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo ir nepriklausomumo principais, todėl formuojant Tarybą, kuri yra pats svarbiausias LRT valdymo organas, turi būti maksimaliai užtikrintas jos narių politinis neutralumas ir nepriklausomumas. Tuo tikslu siūlytina mažinti prezidento ir Seimo skiriamų narių skaičių. Taip pat vertėtų apsvarstyti, ar tikslinga, kad narius deleguoja Lietuvos mokslo taryba (vadovas skiriamas Seimo Vyriausybės teikimu) ir Lietuvos švietimo taryba (formuojama Seimo)“, – akcentuoja LMA.
Pasak Mokslų akademijos, siekiant užtikrinti didesnį nešališkumą, vertėtų nustatyti, jog teisę deleguoti narius į LRT tarybą turėtų daugiau nuo politinių struktūrų nepriklausomų organizacijų.
Susiję straipsniai
„Seimas galėtų numatyti, kad LMA skiria vieną atstovą į LRT tarybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek tapimas LMA tikruoju nariu (akademiku), tiek Akademijos vadovybės formavimas jokia forma nepriklausomas nuo politinės valdžios įsikišimo. Todėl būtent LMA geriausiia atitinka politinio nepriklausomumo ir profesionalumo kriterijus“, – teigiama parengtoje išvadoje.
„Taip pat būtų prasminga apsvarstyti, ar neverta tarp skiriančiųjų subjektų numatyti ir Lietuvos teisinkų draugijos, kuri turi gana daug patirties deleguojant narius į Vyriausiąją rinkimų bei kitas valstybės sudaromas komisijas. Ši asociacija savo veikloje taip pat yra visiškai nepriklausoma nuo galimos politinės įtakos“, – nurodo LMA.
Be to, pasak organizacijos, į Tarybos formavimą esą reikėtų įtraukti ir Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA).
„Atsižvelgiant į tai, kad LRT veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o programų turinys turi būti skiriamas visoms visuomenės grupėms, būtų tikslinga į Tarybos formavimą įtraukti ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, jungiančią visas Lietuvoje veikiančias savivaldybes“, – akcentuojama LMA narių darbo grupės parengtoje išvadoje.
Kritikuoja numatytą LRT vadovo atleidimo tvarką: pagrindai gana neaiškūs
Parengtoje išvadoje taip pat kritikuojama numatyta visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Pasak LMA darbo grupės atstovų, apibrėžti LRT vadovo atleidimo pagrindai yra gana neaiškūs.
„Projekto 17 straipsnio 5 dalyje aprašyti LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai yra gana neaiškūs. Neaišku, ką reiškia atleidimas dėl viešo intereso pažeidimo, taip pat neaišku, ar atleidimui pakanka Tarybos konstatavimo, kad direktorius netinkamai vykdo savo funkcijas, ar šalia to būtina konstatuoti ir šiurkštų pareigų pažeidimą“, – rašoma išvadoje.
„Generalinio direktoriaus atleidimo, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, pagrindai turėtų būti suformuluoti taip, kad dėl jų turinio nekiltų didesnių diskusijų Tarybai“, – pažymi Mokslų Akademija.
Seimas po pateikimo pritarė pataisoms
Kaip skelbta, praėjusį ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT. įstatymo pataisų projektui, kuriame numatytas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Už pataisas posėdžio metu balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 susilaikė.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.