„Manau, kad dokumentas tikrai gali ir bus stipresnis. Atramos taškas, nuo kurio formuojami tokie dokumentai yra pačios valstybės apsisprendimas tam tikrą laikotarpį gintis pačiai. Deja, tokio požiūrio įtvirtinto dabartinėje strategijoje nėra. Šitą mes pažadame siūlyti“, – prieš Seimo posėdį antradienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tokio filosofinio pagrindo strategijoje trūksta, mes tikrai per svarstymą jį pasiūlysime, nes mes esame parengę savąjį strategijos variantą. Aišku, jį paversime atskirais pasiūlymais, kuriuos tikrai per svarstymą registruosime“, – akcentavo jis.
Krašto apsaugos ministerijos parengtoje atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.
Susiję straipsniai
Taip pat dokumente yra įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Be to, pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis Lietuvos valstybės saugumo garantas. Todėl šalies ir toliau sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą.
Be kita ko, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.
Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią bei į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.
Kaip skelbta, vasario pabaigoje atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai pritarė Vyriausybė.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Dokumentas atnaujinamas periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.