„Praeitą kartą strategija buvo atnaujinta 2021 m., todėl vadovaujantis nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu bei atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką, Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, dabartiniu strategijos projektu siekiama pritaikyti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos nuostatas prie reikšmingai pasikeitusios šalies saugumo aplinkos. Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti šalies pasirengimą, užkardyti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes“, – pristatydamas projektą kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Strategija toliau bus svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), Užsienio reikalų komitete.
Seimui teikiamame projekte – atnaujintas nacionalinio saugumo interesų sąrašas bei šalies saugumui aktualus aplinkos vertinimas, sudarytas nurodant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Susiję straipsniai
Šioje strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.
Taip pat dokumente yra įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Be to, pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis Lietuvos valstybės saugumo garantas. Todėl šalies ir toliau sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą.
Be kita ko, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.
Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią bei į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.
Kaip skelbta, vasario pabaigoje atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai pritarė Vyriausybė.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Dokumentas atnaujinamas periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.