Astra Genovaitė Astrauskaitė šioje byloje pirmos instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.
Su tokiu sprendimu nuteistoji Vilniaus apygardos teisme sakė nesutinkanti ir prašė išteisinimo. A. G. Astrauskaitė nurodė, kad 2021 m. rugpjūtį mitingo prie Seimo metu nuo scenos žmones raginusi neapsupti parlamento rūmų.
„Sakiau, kad mitingą, protestą baigiau. Nuo scenos pasakiau, kad jokiu būdu nesupkite Seimo, nes aš esu atsakinga“, – aiškino A. G. Astrauskaitė.
Susiję straipsniai
„Esu kaltinama neteisėtai, šmeižikiškai, meluojant prokuratūrai. Iš neteisės teisė negimsta“, – pabrėžė moteris.
A. G. Astrauskaitė aiškino ne kartą organizavusi įvairius renginius, protesto akcijas ir jos esą praėjo taikiai, be incidentų. Anot jos, taip turėjo būti ir 2021 m. rugpjūtį prie Seimo.
„Niekada neraginau ir neskatinau žmonių smurtauti. Mane šitas apkaltinimas labai žeidžia“, – tvirtino A. G. Astrauskaitė.
Jos įsitikinimu, renginio prie parlamento metu patys teisėsaugos pareigūnai, tramdydami minią, purkšdami dujas į žmones, galėjo elgtis neteisėtai.
„Žmonės stovi pusnuogiai karštą vasarą dieną ir į juos, kaip į kolorado vabalus, purškiama, jie krenta kaip lapai“, – kalbėjo nuteistoji.
A. G. Astrauskaitė neslėpė mananti, jog neramumai prie parlamento įsiplieskė dėl neva suorganizuotos provokacijos, prie kurios galėjo prisidėti tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Čia buvo suorganizuota R. Požėlos kažkokia grupė. Aš jį kaltinu“, – pabrėžė ji.
Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.
Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.
Didžioji dalis kaltinamųjų pripažinti kaltais
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.
Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.
Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.
Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.