Ketvirtadienį jos siūlymas papildyti BK nauju straipsniu „Sabotažas“ nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už projektą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 18, susilaikė 41. Parlamentarai nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas ir jį nutarė atmesti.
G. Balčytytė siūlė sabotažu laikyti nacionaliniam saugumui svarbią strateginę reikšmę turinčių objektų, jų ryšio ar informacinių sistemų sunaikinimą, sugadinimą ar veiklos sutrikdymą, taip pat labai didelės turtinės žalos padarymą siekiant pakenkti Lietuvos interesams.
Už tokias veikas būtų numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų, o veikiant užsienio valstybės ar jos organizacijos naudai – nuo 6 iki 12 metų. Dar griežtesnė atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 14 metų – būtų taikoma asmenims, kurie sabotažą įvykdytų neatlikdami ar netinkamai atlikdami pareigas.
Susiję straipsniai
BK pataisomis G. Balčytytė taip pat siekė ištaisyti tam tikrą įstatyminę spragą, kuomet sabotažo veikos buvo vertinamos per teroristinio nusikaltimo sudėties prizmę.
„Tikiuosi, kad diskutuodami Teisės ir teisėtvarkos (TTK), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose (NSGK) galėsime išgryninti sąvokas. Šiuo metu Lietuvos teisėje sabotažo sąvoka nėra apibrėžta – tokio pobūdžio veikos vertinamos per teroristinio nusikaltimo prizmę. Mano nuomone, sabotažas nėra tapatus teroristiniam aktui. Tai nusikaltimas prieš valstybės strateginius interesus – jos nepriklausomybę, konstitucinę santvarką, kritinę infrastruktūrą. Turime turėti aiškią ir savarankišką teisinę normą, leidžiančią adekvačiai reaguoti į šias grėsmes“, – Seimo posėdžių salėje teigė G. Balčytytė.
Pasak jos, dabartinėje geopolitinėje realybėje hibridinės grėsmės tampa kasdienybe. Ji tikisi, kad sabotažo kriminalizavimas leistų valstybės institucijoms griežtai reaguoti į tokio pobūdžio veikas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė BK pataisų projektui, kuriuo siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už diversiją, dalyvavimą ginkluotame konflikte kitoje valstybėje ir užsienio žvalgybų ar saugumo institucijų veikloje. Už šias nusikalstamas veikas siūloma numatyti laisvės atėmimo bausmes.
„Praktikoje pasitaikantys atvejai kaip mūsų kabelių apgadinimas, rizikos ekonominėje išskirtinėje zonoje suponavo poreikį peržiūrėti BK teisinį reguliavimą, siekiant užpildyti spragas, kuriomis gali pasinaudoti užsienio žvalgybos ar jų kontroliuojami asmenys, kurie siekia pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams“, – Seimo posėdžių salėje parlamentarams kalbėjo teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.
Po pateikimo už jo pateiktas BK pataisas balsavo 101 Seimo narys, prieštaraujančių nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras.
Pakeitus BK, atsirastų teisinė galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kritiškai svarbią infrastruktūrą galimai gadinančius asmenis.