„Mane nustebino reakcija. Suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščiai papolitikuoti. Visgi, grįžus iš susitikimo su Lenkijos gynybos ministru mes ir siuntėme žinutę, kad Lenkija labiau norėtų dalyvauti kartu Kapčiamiesčio poligone, o idėją dėl bendro poligono galbūt būtų galima vystyti ateityje. Toks sprendimas šiandien Lenkijoje ir yra priimtas“, – žiniasklaidai perduotame komentare teigė R. Kaunas.
„Lenkija dabar nemato poreikio kurti poligono savo pusėje, nes jie plečia kitose vietose. Tuo metu Lietuva, galimai ateityje su Lenkija, treniruosis Kapčiamiesčio poligone“, – akcentavo jis.
Pasak ministro, tokia žinia nekoreguoja planų dėl bendrų pratybų su Lenkija.
Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams: paaiškėjo, kokias išmokas gautų gyventojai
„Tai nekoreguoja bendrų pratybų planų, nes Lietuva Kapčiamiesčio poligoną steigia, pirmiausia, savo reikmėms, augančios Lietuvos kariuomenės reikmėms. Lenkija, kaip NATO partnerė, kaimyninė valstybė, išreiškė norą treniruotis kartu“, – dėstė R. Kaunas.
„Lietuvos pusėje turime padaryti viską, kas įmanoma Lenkijos apginamumui. Lenkija iš savo perspektyvų irgi stengiasi ir investuoja į karinius poligonus, plečia esamus. Lygiai tokiu pat tikslu tobulinti ir mokytis savo kariuomenėje. O atvykę treniruotis kartu į Kapčiamiesčio poligoną užtikrins Suvalkų koridoriaus apginamumą“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
KAM: visos partnerystės formos išlieka atviros ir realios ateityje
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas išreiškė susidomėjimą Lenkijos karius rengti Kapčiamiesčio poligone bei siūlė karo inžinierių pagalbą steigiant jį.
„Sausį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos gynybos ministru Władysławu Kosiniak-Kamyszu krašto apsaugos ministras R. Kaunas aptarė bendradarbiavimo galimybes steigiant Kapčiamiesčio poligoną, todėl visos partnerystės formos išlieka atviros ir realios ateityje. Savo ruožtu Lenkijos gynybos ministras išreiškė susidomėjimą rengti Lenkijos karius šiame poligone bei pasiūlė Lenkijos karo inžinierių pagalbą jį įrengiant“, – atsakyme nurodo KAM.
„Svarbu pabrėžti, kad vizito Varšuvoje metu buvo diskutuojama ne apie bendro poligono steigimą, o apie kitas bendradarbiavimo formas steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Lietuva, kaip ir iki šiol, kvies Lenkiją bei kitus NATO sąjungininkus vykdyti bendras pratybas šalies teritorijoje, o Suvalkų koridoriaus gynyba išlieka bendras Lietuvos, Lenkijos ir viso NATO Aljanso uždavinys“, – akcentuoja ministerija.
Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.
Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.
Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.