„Skundas dėl A. Valotkos yra gautas ir jis bus svarstomas rytojaus posėdyje“, – pirmadienį Eltai sakė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.
Dėl VKI vadovo pareiškimų, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, į VTEK praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius.
Jis institucijos prašo įvertinti, ar A. Valotkos vieši pasisakymai atitinka valstybės tarnautojams taikomus etikos principus ir standartus. Taip pat prašoma nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės tarnybos etikos principai bei priimti sprendimą ir, esant pagrindui, taikyti atitinkamas poveikio priemones.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu su A. Valotka pirmadienį susitikusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė nurodė, jog dėl minėtų VKI viršininko pasisakymų bus pradėtas atskiras tyrimas. Jį vykdys specialiai tam suburta tyrimo komisija.
Kaip skelbta, A. Valotka naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis (…). Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija (…). Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.
„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka.
Tiek Kultūros ministerija, tiek jos vadovė V. Aleknavičienė nepritaria tokiai A. Valotkos pozicijai.
Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su kolegomis iš Žmogaus teisių organizacijos koalicijos penktadienį pranešė, jog rengia kreipimąsi į valdžios atstovus – ministrę pirmininkę, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską ir kultūros ministrę. Jų prašyta konkretaus A. Valotkos pasisakymų vertinimo bei veiksmų jo atžvilgiu.
ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu.
Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.
Š. Birutis buvo skyręs papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.
2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.