Vizito metu valdybos nariai taip pat dalyvavo Čekijos Aukščiausiojo Teismo organizuotame visuomenei atvirame renginyje „Teisės naktis“ (angl. „Night in Law“). Renginyje diskutuota dviem pagrindinėmis temomis: teismo procesų trukmė ir jų efektyvinimo galimybės bei teismų komunikacija su visuomene. Kiekvienas valdybos narys, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, pristatė savo valstybės patirtį, požiūrį ir nacionalinius ypatumus.
Remiantis Europos Komisija skelbiama ES teisingumo rezultatų suvestine („EU Justice Scoreboard“), Lietuva ir Čekija yra vienos greičiausiai bylas nagrinėjančių valstybių Europos Sąjungoje. Naujausi 2025 m. duomenys rodo, kad civilinės ir komercinės bylos Lietuvoje pirmosios instancijos teismuose vidutiniškai išnagrinėjamos per 120 dienų, apeliacinės instancijos – per 71 dieną. Tuo tarpu administracinės bylos pirmosios instancijos teismuose vidutiniškai išnagrinėjamos vos per 64 dienas – tai vienas geriausių rezultatų visoje ES.
Remiantis LAT statistika, vidutinė civilinių bylų nagrinėjimo trukmė 2025 m. buvo 146, baudžiamųjų – 185, o administracinių – 173 dienos.
Susiję straipsniai
Vis tik diskusijoje akcentuota, kad bylų nagrinėjimo trukmė išlieka aktualus klausimas visoms valstybėms. Pasak D. Bublienės, siekis spartinti procesus negali būti įgyvendinamas teisingumo kokybės sąskaita, todėl būtina nuolat ieškoti pusiausvyros tarp proceso greičio ir kokybės. Renginio dalyviai taip pat domėjosi, ar pristatytose valstybėse, siekiant išspręsti bylų greitesnio išnagrinėjimo problemas, egzistuoja priemonės perskirstyti jau paskirtas bylas teisėjams, ar šiuose procesuose pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir teismų komunikacijai su visuomene bei žiniasklaida. Pasak D. Bublienės, Lietuvos teismai atvirą, aiškią ir aktyvią komunikaciją laiko vienu svarbiausių prioritetų, kuris atsispindi ir teismų sistemos strateginiuose dokumentuose. Europos valstybės sutaria, kad visuomenės informavimas apie teismų veiklą ir teisingumo vykdymą yra būtinas, tačiau kartu pripažįsta, kad teismai susiduria su specifiniais komunikacijos iššūkiais, nes negali taikyti visų kitoms institucijoms būdingų viešųjų ryšių priemonių.
D. Bublienė pabrėžė, kad kad Čekijos Aukščiausiojo Teismo įgyvendintas visuomenės įtraukimo modelis parodė, jog tiesioginis dialogas tarp teismų ir visuomenės gali būti reikšminga priemonė stiprinant pasitikėjimą teismais ir didinant jų veiklos supratimą.
Nors tai buvo pirmasis toks aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo valdybos susitikimas su visuomenės atstovais, jis įvertintas kaip neabejotinai pasiteisinusi ir labai prasminga praktika, kuri galėtų būti plėtojama ir kitose valstybėse.
„Tokie renginiai rodo, kad nepaisant nacionalinių ypatumų, valstybės susiduria su panašiomis teismų komunikacijos problemomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kryptingai plėtoja atvirumo ir visuomenės įtraukimo iniciatyvas – organizuoja įvairius renginius, edukacines veiklas bei susitikimus, skirtus skirtingoms amžiaus grupėms – nuo moksleivių iki senjorų. Tradicija tapo Teismų diena, Diena su teisėju, Kultūros naktis, parodos Aukščiausiajame teisme, kt. Žmonės jų laukia, domisi, registruojasi iš anksto. Tokios priemonės ne tik didina visuomenės teisinį raštingumą, bet ir skatina dialogą, leidžiantį geriau suprasti teismų vaidmenį bei iššūkius šiuolaikinėje visuomenėje.“, – teigia D. Bublienė