ELTA glaustai: Seime – „aušriečių“ balsai prieš Kapčiamiesčio poligoną, atnaujintos ekonomikos prognozės numato infliacijos augimą

Antradienį Seime baigėsi pirmasis balsavimas dėl naujojo poligono Lazdijų rajone – prieš valstybės saugumui svarbų projektą balsavo dalis valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijų atstovų, taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs ir Varėnos rajone nukritęs dronas buvo ukrainietiškas ir nukrypo nuo kurso. Tuo metu laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paskelbė apie sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus, o Finansų ministerija pristatė naujausias prognozes, kuriose – numatomas šalies ekonomikos augimas ir kartu infliacijos šuolis.

Pirmadienio vakarą šalies oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių, orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją. Tą po Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) patvirtino premjerė Inga Ruginienė. Kartu ji teigė, kad kol kas anksti spręsti, kokio tipo dronas kirto šalies oro erdvę, į šį klausimą, pasak jos, atsakys vykstantis tyrimas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog kol tęsiasi Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, tokių incidentų tikimybė išlieka. Be to, šalies vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti šalies oro gynybą, ypatingą dėmesį skiriant žemame aukštyje skrendančių dronų aptikimui. Kartu jis pažymėjo, jog sistemų įsigijimą lėtina tiekimo, gamybos ir suderinamumo iššūkiai.

Policija pranešė antradienio vakarą baigusi įvykio vietos apžiūrą ežere Varėnos rajone, kur, kaip manoma, nukrito dronas, įtariamo drono nuolaužos baigtos rinkti. 16.45 val. darbai baigti, atšauktas planas „Skydas“ bei atlaisvinta teritorija. Toliau buvo tęsiamas surinktų objektų fiksavimas bei pakavimas. Įvykio teritoriją saugojo Varėnos policija ir Karo policijos ekipažai. Nuolaužos buvo renkamos ir nuo ledo, ir iš ežero gelmių. Uugniagesiai darbams buvo pasitelkę ne tik valtis, bet buvo atvykę narai iš Vilniaus su savo įranga. Įvedus saugumo užtikrinimo planą „Skydas“, ugniagesiai gelbėtojai, vykdydami policijos nurodymus, talkino Antiteroristinių operaciją rinktinės „Aras“ pareigūnams ieškant ir renkant nuolaužas ant ledo bei vandenyje. Vandenyje nuolaužų traukimą atliko „Aro“ narai. Darbams buvo pasitelkta specializuota ugniagesių gelbėtojų įranga: dvi valtys, povandeninė kamera ir kita technika. Užbaigus pavestas užduotis, ugniagesių gelbėtojų darbai įvykio vietoje baigti.

Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui. Už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš – 7 „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus. Taip pat – 3 „valstiečių“ atstovai: Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė. Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius. Nors Vyriausybė siūlė įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, šios iniciatyvos buvo atsisakyta. Taip pat parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. Už projektą balsavo 90 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Mindaugas Sinkevičius apsispendė kandidatuoti į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus. Anot politiko, daugumai partijos skyrių iškėlus jo kandidatūrą į pirmininkus, jis jaučiąs atsakomybę. Tiesa, Jonavos skyriui keliant jo kandidatūrą šio rajono savivaldybės vadovo poste, pats politikas sako kol kas šių dalykų nesiejantis. LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužę.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos teiginio, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini. Toks sprendimas priimtas vienbalsiai. Anot VTEK, institucija tiria žmonių elgesį pagal taisyklėmis grįstus etikos reikalavimus, o šis klausimas labiau susijęs su vertybėmis grįstais etikos reikalavimais, moraliniais dalykais. Anot VTEK, šie principai apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme ir jo elgesį gali vertinti tas, kas į pareigas paskyrė. Šiuo atveju – Kultūros ministerija.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikisi, kad sprendimą laikinai sumažinti akcizą dyzelinui Seimas galėtų priimti dar pavasario sesijoje. Šis siūlymas – vienas iš kelių, valstybei ieškant būdų suvaldyti šokinėjančias degalų kainas. Laikinai akcizą galima būtų mažinti panaudojant perviršį iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo, šiai schemai reikėtų ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, kuris šiuo metu yra derinamas. Ši priemonė, skaičiuojama, dyzelino kainą galėtų mažinti 6 centais už litrą, laikotarpiu per kelis mėnesius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad Seimas Vyriausybei apsisprendus akcizo pakeitimus priims kaip įmanoma greičiau. Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, kad institucija kol kas nenustatė galimų konkurencijos rinkoje ribojimų, taip pat nustatyta, kad kai kuriais atvejais degalinių marža yra sumažėjusi, nors kuro kaina kyla. Šalies vadovas taip pat sakė, kad idėja iš augančios degalų kainos surenkamas papildomas PVM pajamas nukreipti laikinai mažinant akcizą yra svarstytina.

Naujausias Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijus numato, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei pernai – 3,1 proc., tačiau infliacija padidės iki 3,7 proc. Ankstesnės ministerijos prognozės rodė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 3,3 proc. Anot finansų ministro, didžiausią spaudimą kainoms kelia dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangusi naftos, antros pensijų pakopos reforma ir dėl jos augantis vartojimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc. Numatoma, kad 2027 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 proc., tuo metu vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų sudaryti vidutiniškai po 2,7 proc. kasmet.

Nepaisant JAV prezidento kalbų apie derybas su Iranu, karas Artimuosiuose Rytuose neatslūgsta. Ankstyvą antradienio rytą Iranas paleido keletą raketų salvių į Izraelį. Pranešama apie smūgių padarinius šalies šiaurėje, Tel Avivo centre taip pat nugriaudėjo sprogimas. Kuveite oro gynybos sistemų numuštų raketų nuolaužos nukrito ant elektros linijų, dėl to keletą valandų fiksuoti daliniai elektros tiekimo sutrikimai. Bahreine kaukė raketų pavojaus sirenos, o Saudo Arabijos gynybos ministerija pranešė sunaikinusi 19 Irano dronų, skridusių link jos rytinės provincijos su daug naftos telkinių. Izraelis smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, teigdamas, kad taikėsi į infrastruktūrą, kurią naudoja su Iranu susijusi grupuotė „Hezbollah“. Nors JAV prezidentas pirmadienį kalbėjo apie vykstančias derybas su Irano atstovais karui užbaigti, Teheranas nuosekliai neigė bet kokį kontaktą su JAV. Izraelio ministras pirmininkas taip pat tikino, kad Izraelis toliau smūgiuos Iranui ir Libanui, net jei JAV svarstytų paliaubas.

Europos Sąjunga (ES) ir Australija sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Po aštuonerių metų derybų sudarytame visapusiškame laisvosios prekybos susitarime numatoma panaikinti daugiau nei 99 proc. muitų ES prekių eksportui į Australiją ir tarpusavio prekybos kliūtis. Pramonės sritys, kurios gali turėti ypač didelės naudos iš šio susitarimo, pasak Europos Komisijos, yra mašinų gamyba, chemijos pramonė, automobilių pramonė ir žemės ūkis. ES, be kita ko, turėtų gauti geresnę prieigą prie strategiškai vertingų Australijos žaliavų, tokių kaip retieji žemės elementai ir litis. Australijai reikšmingas muitų panaikinimas vyno ir jūros gėrybių eksportui. Be to, ateityje į ES bus galima eksportuoti daugiau žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, jautienos.

Moldova pranešė skelbsianti nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje 60-čiai dienų, nes po naktinių Rusijos smūgių Ukrainoje buvo atjungta pagrindinė elektros linija su Europa. Moldovos importuoja elektrą iš kaimyninės Europos Sąjungos narės Rumunijos, daugiausia elektros kabeliu, kuris eina per Pietų Ukrainą. Šalies valdžios institucijos nurodė, kad Ukrainoje netoli šios linijos buvo aptikti sudužę bepiločiai orlaiviai ir kad prieš pradedant remonto darbus reikia atlikti „išminavimo operacijas“. Jos nenurodė, kiek laiko tai užtruks.