Iki prezidento rinkimų liko dar treji metai, tačiau dirva 2029-iesiems pamažu jau purenama.

Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė ir pačių rinkėjų nuotaikas – dalis gyventojų prezidento poste būtent šiuo metu matytų advokatą, parlamentarą Igną Vėgėlę, „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį ir konservatorę, ekspremjerę Ingridą Šimonytę.

Tiesa, labai garsiai apie savo prezidentines ambicijas šalies politikai ir visuomenės veikėjai dar nekalba. Dalies iš jų ketinimus galima tik nujausti. LRT.lt užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatus įvertinę politologai neslepia, kad prognozės – dar labai ankstyvos, o tikrąją situaciją būsimuose šalies vadovo rinkimuose nulems ne vienas svarbus faktorius.

„Kol mes nematome visų kandidatų išsidėstymo, realių kandidatų sąrašo, tol visa tai yra tiesiog būrimas iš tirščių. Tai yra, mes matome tik tokių motyvuočiausių rinkėjų, kurie aiškiai sieja savo prezidentines simpatijas su konkrečiu žmogumi, procentą. Viskas“, – dėmesį atkreipė politologas Ainius Lašas.

[[ge:lrytas:lrytas:41561553]]

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas I. Kalpokas savo ruožtu įvardijo, kokia kova antrajame būsimųjų rinkimų ture būtų labiausiai neprognozuojama ir kuris galimas kandidatas dabar turi „didžiausią rezervą“. Anot politologo, gyventojams renkant naują prezidentą bus svarbus jau ne tik kandidato nepartiškumas.

„Bet ir gebėjimas nekasyti žmonių prieš plauką. Bent jau didelės grupės žmonių“, – portalui Lrytas sakė I. Kalpokas.

Kliūtis gali laukti siekiant papildomų balsų

Portalo LRT.lt iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, už I. Vėgėlę prezidento rinkimuose šiuo metu balsuotų 10,4 proc. rinkėjų, už R. Žemaitaitį – 9,7 proc., o I. Šimonytę palaikytų 8,7 proc. gyventojų.

[[ge:lrytas:lrytas:41724275]][[ge:lrytas:lrytas:41768836]][[ge:lrytas:lrytas:41765392]]

Apklausos rezultatai atskleidė, kad už konservatorę I. Šimonytę dažniau buvo linkusios balsuoti moterys – iš 543 apklaustųjų šią politikę rinktųsi 11,2 proc.

Tuo metu iš 471 apklausto vyro po 11,8 proc. balsuotų už I. Vėgėlę ir R. Žemaitaitį.

Apklausos metu gyventojams buvo pateikta šešiolikos politikų ir visuomenės veikėjų sąrašas: Kęstutis Budrys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edmundas Jakilaitis, Laurynas Kasčiūnas, Juozas Olekas, Inga Ruginienė, Mindaugas Sinkevičius, Saulius Skvernelis, I. Šimonytė, Andrius Tapinas, Valdemaras Tomaševskis, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, I. Vėgėlė ir R. Žemaitaitis.

Ketvirtoje vietoje čia atsidūrė užsienio reikalų ministras K. Budrys, penktoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Šeštoje – socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:41774800]]

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas teigė nekeliantis klausimų dėl atliktos apklausos reprezentatyvumo, tačiau mano, kad ji greičiausiai visgi neatspindi to, kas iš tiesų bus 2029 metais.

Pasak politologo, treji metai politikoje yra ilgas laiko tarpas, tad ir politikų sėkmės bei nesėkmės dar gali gerokai pasvyruoti.

„Antras momentas – kol mes nematome visų kandidatų išsidėstymo, realių kandidatų sąrašo, tol visa tai yra tiesiog būrimas iš tirščių.

Tai yra, mes matome tik tokių motyvuočiausių rinkėjų, kurie aiškiai sieja savo prezidentines simpatijas su konkrečiu žmogumi, procentą. Viskas.

Mes nežinome, ar bus daugiau kandidatų, kurie konkuruos dėl tų pačių rinkėjų. Tada tie balsai pasiskirsto ir gali būti taip, kad, tarkime, jeigu tiek ponas I. Vėgėlė, tiek R. Žemaitaitis kandidatuoja ir jų rinkėjai persidengia, tai jie tuos balsus pasidalina ir gali net neišeiti į antrą turą. O jeigu tik vienas iš jų eina ir tie rinkėjai susitelkia, tada jau šansai yra daug didesni“, – portalui Lrytas kalbėjo A. Lašas.

Todėl, tęsė jis, viskas iš esmės priklausys nuo konkrečios kandidatų konfigūracijos.

„Tada mes galėsime matyti, kas su kuo ir kiek konkuruoja. Kol mes to nematome, tol labai sunku kažką spręsti“, – konstatavo politologas.

Tiesa, ši apklausa, A. Lašo manymu, labiausiai vertinga tuo, kad parodo, jog apie užsienio reikalų ministrą K. Budrį dabar taip pat mąstoma kaip apie potencialų kandidatą į prezidentus.

„Tai yra nepartinis žmogus, matomumo prasme politinėje scenoje jis yra sąlyginai naujas, ir dabar mes matome, kad jis taip pat yra žaidėjas.

Turint omenyje, kad Lietuvos rinkėjas mėgsta nepartinius, tai yra tam tikras ženklas. Tai nereiškia, kad jis išeis į antrą turą ar laimės rinkimus, bet tas jo matomumas yra sąlyginai naujas fenomenas“, – pastebėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Penktojoje vietoje naujausiame prezidentiniame reitinge atsidūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Nors gyventojų apklausa atlikta jau po to, kai ekspremjero kabinetą ir namus kratė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, S. Skvernelis čia kol kas lenkia net socialdemokratų lyderį M. Sinkevičių.

Ar tai gali reikšti, kad rinkėjai demokratų vedlio nebaus taip stipriai, kaip atrodė iš pradžių?

„Pradėkime nuo to, kad kol kas tie skaičiai nėra tokie, kurie iš principo darytų įspūdį. Jeigu kalbame apie S. Skvernelį, mes juk suprantame, kad visi konkuruoja dėl pirmos ir antros vietos. Jeigu tu lieki žemiau, aišku, iš principo tai yra geras rezultatas, Seimo rinkimuose būtų labai geras, bet prezidento rinkimuose tu neišeini į antrą turą.

Tai būti ketvirtam ar penktam gali būti visai neblogai, bet čia ne tas žanras, kur penktas irgi kažką laimi. Čia laimi tik pirmi du, tai šiuo atžvilgiu taip, galima sakyti, kad tokio negatyvaus efekto S. Skverneliui nesimato, bet čia ir nėra ta apklausa, kur mes kas mėnesį klaustume šito klausimo ir būtume stebėję, kaip šita dinamika juda“, – kalbėjo politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:41774797]]

Todėl, tęsė jis, kol kas iš to didelių išvadų daryti nereikėtų.

„Tuo labiau nepamirškime, kad visos apklausos turi paklaidą, ir šita paklaida yra pakankamai didelė – apie tris procentus. Tai jeigu mes pasižiūrėsime į tuos skaičius ir kažkam įdėsime plius ar minus tris procentus, ta dinamika čia gali visiškai pasikeisti“, – dėmesį atkreipė A. Lašas.

Taip pat, dėstė politologas, turint omenyje, kad prezidento rinkimai dar labai toli, patys rinkėjai apie juos dar rimtai nemąsto – tiesiog išsako savo simpatijas ir tam tikrus impulsus.

Verta paminėti ir tai, kad gyventojų apklausa vyko asmeninio interviu principu, respondentų namuose. Iš viso apklausti 1014 gyventojų nuo 18 metų.

„Ši apklausa atlikta akis į akį. O tai vėlgi labiau pagauna pagyvenusius žmones, kurie yra namuose, kurie atitinkamai renkasi tam tikrus kandidatus.

Jeigu tą patį klausimą užduotume internetinėje apklausoje, tikėtina, šis sąrašas atrodytų kiek kitaip. Tokie momentai irgi yra svarbūs“, – pastebėjo A. Lašas.

Kalbėdamas apie buvusios premjerės I. Šimonytės prezidentinį vertinimą, jis priminė, kad apklausose apie premjero poziciją konservatorė įprastai būna viršuje, kas galbūt ir galėtų reikšti, kad būsimuose prezidento rinkimuose jai pasisektų. Bet čia yra ir tam tikrų niuansų.

„Mes jau matėme praėjusiuose prezidento rinkimuose, kad antrame ture konservatorių kandidatui, kad ir koks žavingas jis bebūtų, bent jau kol kas nėra lengva laimėti, nes nesurenkami trečiųjų kandidatų balsai.

Ir čia vėlgi labai daug kas priklausys nuo to, kas išeis į antrą turą ir kaip tada išsidėstys tų trečiųjų kandidatų balsai. Pirmame ture tu gali turėti labai stiprų postūmį, bet jeigu tau neprisideda papildomi balsai ir tu nepasieki 50 proc. plius vieno balso, tai rezultato ir nėra“, – aiškino politologas.

Tiesa, tiek šios apklausos viršūnėje atsidūrusiam I. Vėgėlei, tiek ir R. Žemaitaičiui, pasak A. Lašo, bus sunku surinkti tuos papildomus balsus – ypač „Nemuno aušros“ lyderiui.

„Tarp rinkėjų vyrauja stiprios nuomonės – žmonės arba jį myli, arba nekenčia. O tai nėra gerai, nes tau reikia daugumos“, – aiškino jis.

Kas gali įgyti pranašumą?

VDU docentas, politologas I. Kalpokas taip pat svarstė, kad naujausia prezidentinė apklausa parodė tam tikras rinkėjų koncentracijas.

„Nes visgi kodėl mes turime tuos prieštaringesnius politikus pirmose dvejose vietose – todėl, kad jų rinkėjams daugiau nėra iš ko rinktis.

Kuomet mes turime ypač tas asmenybes, apie kurias sukasi politika – taip, R. Žemaitaitis turi savo partiją, bet tai vis tiek yra asmenybinė politinė jėga – tas pasirinkimų spektras rinkėjams susiaurėja iki lygiai vieno.

Nebent atsiras kitas naujesnis, gražesnis, patrauklesnis“, – Lrytas sakė VDU docentas.

Anot I. Kalpoko, kalbant apie tradicinius partinius veikėjus tarsi atrodytų, kad palaikymas jiems šiuo atveju yra mažesnis, bet pasigilinus susidarytų kiek kitoks vaizdinys.

[[ge:lrytas:lrytas:41774804]]

„Vis tiek I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas abu nekandidatuos – kartu juos sudėjus gauname daugiau ir už I. Vėgėlę, ir už R. Žemaitaitį. Lygiai taip pat „socdemai“ trijų kandidatų neturės – juos kartu sudėjus irgi gauname daugiau tiek už I. Vėgėlę, tiek už R. Žemaitaitį.

Tai kuomet mes turėsime kandidatų sąrašą, o ne tiesiog žmones, galimus pasirinkti iš daugelio partinių ir visuomenės veikėjų, tada pamatysime realesnį paveikslą, nes tiesiog tie tradiciniai politikai, jų rinkėjai yra labiau išsiskaidę šiuo metu“, – paaiškino pašnekovas.

Visgi, pasak politologo, laiko tarpas iki kitų prezidento rinkimų dar labai ilgas – ypač naudingas jis gali būti opozicijai, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip didžiausia opozicinė partija šį laiką taip pat gali išnaudoti savo naudai.

„Bet turbūt vienintelis variantas, kuris galėtų įnešti neprognozuojamumo, jeigu antrame prezidento rinkimų ture susitiktų, pavyzdžiui, I. Šimonytė ir I. Vėgėlė, arba I. Šimonytė ir R. Žemaitaitis.

Visais kitais atvejais, ar tai būtų I. Šimonytė, ar L. Kasčiūnas, vis tiek tas Tėvynės sąjungos antras turo prakeiksmas nemanau, kad kur nors per trejus metus dings“, – prognozavo I. Kalpokas.

Tuo metu paklaustas, kokius šansus turi ketvirtoje ir penktoje lentelės vietoje atsidūrę K. Budrys ir S. Skvernelis, VDU docentas svarstė, kad dėl pastarojo viskas priklausys nuo to, kaip toliau vystysis teisėsaugos tyrimas.

„Jeigu niekur toliau tas tyrimas nenueis, tai tas specialiojo liudytojo statusas laikui bėgant pasimirš ir tikrai bus šansas stiprinti savo pozicijas.

Bet jeigu visa tai tęsis, galų gale jei bus pareikšti įtarimai, visų pirma turbūt bus signalas ir jam pačiam trauktis iš aktyvios politikos, ir jeigu to nebus padaryta, tai ir tas reitingas tikrai mažės“, – aiškino I. Kalpokas.

O štai paklaustas, kokius namų darbus dabar turėtų pasidaryti užsienio reikalų ministras, kad taptų realiu žaidėju būsimuose prezidento rinkimuose, politologas akcentavo, kad pirmiausia reikėtų save pozicionuoti kaip tokį žaidėją.

Bet jo rezervas, pabrėžė jis, gana didelis.

„Kol kas nėra tie signalai labai vienareikšmiški. Atrodo, kad nori ir greičiausiai bandys, bet tai nėra viešai pripažįstama.

Kitas dalykas, yra poreikis suburti šiek tiek platesnę koaliciją, nes kuomet yra žmogus be aiškios politinės jėgos, tai arba reikia ateiti su dideliu esamu populiarumu ir įdirbiu, kaip kažkada padarė tiek D. Grybauskaitė, tiek G. Nausėda, arba suburti platesnę koaliciją, pritraukti galbūt kai kurių kitų potencialių kandidatų paramą.

Ir šiaip, žiūrint iš tų populiariausiųjų kandidatų, tai turbūt kaip kažkada ir G. Nausėdai padėjo būti tuo lengviausiu antru pasirinkimu, kur jeigu ne mėgiamiausias kandidatas, tai bent jau atrodė nieko blogo, tai K. Budrys irgi gali panašiai praslįsti.

Ir jeigu pavyktų prasibrauti į antrą turą, ar tai būtų prieš bet ką iš konservatorių, ar prieš R. Žemaitaitį, ar I. Vėgėlę, pranašumas tikrai būtų didelis, ir mes galėtume matyti panašų scenarijų, koks buvo su G. Nausėda antruose turuose“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Ar nepartiškumas rinkėjams vis dar bus didelė vertybė? Anot docento, taip, bet jau ne tik jis.

[[ge:lrytas:lrytas:41774798]]

„Ne tik nepartiškumas, bet ir gebėjimas nekasyti žmonių prieš plauką. Bent jau didelės grupės žmonių. Nes tas pats I. Vėgėlė kol kas formaliai irgi yra nepartinis, bet jis yra pakankamai poliarizuojanti asmenybė. K. Budrys kol kas to neturi, ir čia yra šioks toks pranašumas.

Tik aišku, kuomet žmogus yra toks, kuris tarsi už nieką ir ne prieš nieką, tas pirmas žingsnis – peržengti iki antrojo turo – gali būti sudėtingesnis, bet ten jau tada pasivaikščiojimas gali būti lengvesnis“, – Lrytas sakė I. Kalpokas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2029 metais.

Iškalbinga ar pernelyg ankstyva? Ką atskleidė naujausia prezidentinė apklausa