Trečiadienį signataras socialiniame tinkle „Facebook“ nusistebėjo atsakingų pareigūnų elgesiu ir pareiškimais po to, kai į Lietuvos oro erdvę nepastebėtai įskrido ukrainietiškas dronas.
„Dega tavo namas, o tau valdžia sako: „Užsakėm modernią priešgaisrinę sistemą, visą įdiegsim 2030 m. Dabar gesinsim kibirais, bet kibirų trūksta, ir mūsų specialistai bando įsigilinti į gesinimo kibirais techniką. Kad būtų jums ramiau, galima pameluoti, kad namą padegė ukrainiečiai. Be to, estai ir latviai irgi turi tik kibirus, mes ne vieniši. Reiškiame užuojautą, kad jums nepasisekė“, – ironizuodamas rašė A. Januška.
„Kitaip tariant, kol neateis 2030 m., Kremlius negali mūsų užpulti (...)“, – teigė jis.
Latvija pateikė daugiau detalių apie įskridusį droną: užfiksavo iš Rusijos pusės artėjantį objektą
A. Januška sukritikavo ir ministrą R. Kauną, ir premjerę bei prezidentą – diplomatas leidžia suprasti manantis, jog pavojų akivaizdoje politikai demonstruoja neeilinę ramybę.
„Viskas suplanuota, svarbu, kad strateginis 2030 metų planas nebūtų pažeistas. Ir svarbu nepažeisti pirkimo procedūrų, todėl iš ukrainiečių nepirksime, bet, kaip sako KAM ministras, važiuosim domėtis jų inovacijomis.
Susiję straipsniai
O premjerė šiandien gilinasi į užsienio politikos abėcėlę ir, pasitelkusi šeimą, stengsis suburti gesinimo kibirais koaliciją. Prezidentas ruošiasi pirmininkauti ES posėdžiams. Kažkoks dzenbudiškas grožis tame, tiesa?“ – įrašą apibendrino signataras.
Netrukus socialiame tinkle pasisakė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas R. Kaunas. Jis pabrėžė, jog tiek Lietuvoje, tiek trečiadienį kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje fiksuoti dronai greičiausiai yra ukrainietiški: „Ne Ukrainos kaltė, kad Rusija sukėlė karą, bet su Ukrainos kolega aptarsiu, kaip būtų galima ateityje minimalizuoti tokias grėsmes“.
„Šie incidentai Baltijos valstybėse aiškus signalas, kad NATO rytinės sienos gynybos stiprinimui privalomos greitesnės ir didesnės Europos Sąjungos ir NATO investicijos“, – tvirtino socialdemokratas.
Anot ministro, reaguojant į incidentus, turi spartėti ir „Rytų flango sargybinio“, ir Europos dronų sienos iniciatyvos.
Vis tik, tarsi atsakydamas į A. Januškos kritiką, R. Kaunas pastebėjo: „Lietuvoje mums visiems reikia susitelkimo, o ne bandymo pasirodyti, kas kokiu ekspertu save laiko“.
„Suprantu frustraciją dėl oro gynybos – nežadu ieškoti pasiteisinimų, o dar aktyviau dirbti, visgi tiesa ta, kad tik socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė sugebėjo du metus iš eilės Lietuvos gynybai skirti rekordinius biudžetus. Gal vertėjo 4–5 proc. skirti jau nuo 2020 m.? Tada nereikėtų piktintis kai kuriems Albinams“, – nurodė ministras.
Kaip skelbta, pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Antradienio vakarą policija baigė įvykio vietos apžiūrą, buvo baigtos rinkti galimai nukritusio drono nuolaužos.
Antradienį, po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio, premjerė Inga Ruginienė informavo, jog nukritęs ir sudužęs dronas buvo ukrainiečių. Pasak jos, šis bepilotis orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją.
„Šiandien galime pasakyti, kad dronas kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną buvo ukrainiečių dronas. Jis susijęs su ta operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją“, – antradienį teigė premjerė.
„Tai buvo nuklydęs dronas“, – akcentavo ji.
Premjerė tvirtino, kad kol kas anksti spręsti, kokio tipo dronas kirto Lietuvos oro erdvę. Į šį klausimą, pasak jos, atsakys vykstantis tyrimas.
Tuo metu, kaip skelbė ELTA, ankstų trečiadienio rytą pranešta apie panašius incidentus Latvijoje ir Estijoje.
Iš Rusijos pusės į Estijos teritoriją atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą. Šis incidentas įvyko žiniasklaidai skelbiant, kad Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.
Trečiadienį ryte taip pat skelbta apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną.