„Laiko turime nedaug, anksčiau valdantieji išnaudojo Kalėdinį laikotarpį, dabar – Velykinį. Jau pirmą dieną po Velykų, balandžio 7-ąją projektą ketinama svarstyti Seime, o po to bet kurią dieną jis gali būti priimtas galutinai. Valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą. Jie naudojasi daugelio autokratų pavyzdžių ir tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima tiesiog pralaukti, o praėjus kuriam laikui pasiekti savo norimų tikslų jau be jokio pasipriešinimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ŽPA pirmininkė Birutė Davidonytė.
„Siūlome parodyti, kad pralaukti nepavyks ir mes nepasiduosime. Todėl balandžio 8 d., 18 val., kviečiame susirinkti prie Seimo ir kartu dar kartą garsiai pasakyti – šalin rankas nuo laisvo žodžio! Ateikite ne vieni – atsiveskite draugus ir šeimos narius! Bendrystė yra didžiausias mūsų ginklas prieš cinišką galią“, – dėstė ji.
Pasak B. Davidonytės, valdantieji grįžo prie LRT politizuoti galinčio įstatymo.
Į darbotvarkę sugrįžtantis LRT projektas: ar politikai nori uždrausti sau protestuoti Seime?
„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais. Taip bus pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją. Tai – tas pats kelias, kurį politikai jau pramynė Vengrijoje ir Slovakijoje“, – aiškino žurnalistų profesinės sąjungos vadovė.
„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir pan.? Ar atiduosime visuomeninį transliuotoją tiems, kurie atvirai balsuoja prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus, pavyzdžiui, poligoną? Nes pateikinėjant LRT įstatymą Seime būtent „Nemuno aušros“ politikai buvo vieni iš pagrindinių agitatorių už šį projektą, o du kartus oficialiai antisemitu pripažintas asmuo alternatyvios medijos kanaluose jau skelbia pergalę kovoje dėl LRT“, – akcentavo ji.
Susiję straipsniai
Naujajame projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
B. Davidonytė: kategoriškai nepritariame, kad politikų deleguoti asmenys spręstų, kas gali kalbėti LRT eteryje
Balandį rengiant protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, kad jų netenkina numatyti ribojimai visuomeninio transliuotojo eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Valdančiųjų pasiūlytame įstatymo projekte siekiama apriboti išorinių žurnalistų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Tai atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti tam tikrus kritiškus balsus, žurnalistus, kuriuos mes galime įvardyti ir pavardėmis: Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė, iš esmės visi išoriniai žurnalistai, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Davidonytė.
„Pagal šį įstatymą, politikų deleguoti asmenys spręstų, kas gali kalbėti LRT eteryje, o kas – ne. (...) Mes kategoriškai nepritariame šioms pataisoms“, – akcentavo ji.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Be to, ŽPA pirmininkė tikino, kad nesumažinus politikų deleguotų atstovų LRT taryboje skaičiaus, nemažinama ir politinė įtaka visuomeninio transliuotojo valdymui.
„Projekte nemažinama politinė įtaka LRT valdymui, LRT taryboje politikų deleguoti atstovai išlaikytų daugumą balsų“, – dėstė B. Davidonytė.
„Taip pat išlieka dalis tų pačių pataisų, leisiančių lengviau atleisti LRT direktorių“, – pabrėžė ji.
B. Davidonytei antrino Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė.
„Naujosios LRT įstatymo pataisos ir toliau rodo cinišką valdančiųjų ignoravimą – tiek teisinių argumentų, tiek profesinės ir pilietinės bendruomenės. Su tuo taikstytis ir ignoruoti mes negalime“, – teigė M. Gimbutaitė.
ŽPA vadovė taip pat akcentavo, kad valdantieji taip pat neatsitraukė nuo anksčiau taikytos skubos.
„Kol kas mes, žurnalistų bendruomenė, nematome jokių ženklų, kad valdantieji planuotų atsitraukti, atsižvelgti į kritiką, ar kažkaip sustoti – kaip tik matome, kad yra priešingai. Dabar matomi ženklai, kad skuba niekur nedingo. Valdantieji pasirinko trumpiausią įmanomą terminą ekspertiniam vertinimui – vos 10 darbo dienų. Taip pat atmetė Vyriausybės išvados projekto prašymą, nors tai rekomendavo daryti Seimo teisininkai“, – kalbėjo ji.
I. Makaraitytė: priešiška Tarybos reakcija niekur nedingo
LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė teigė, jog nuo trečiadienio visuomeniniame transliuotojuje atnaujinama protesto akcija „Šalin rankas“.
„Nuo šiandien LRT žurnalistai esame nusprendę atnaujinti protestą „Šalis rankas“, atnaujiname tylos sekundes. Kolegos per šią protesto akciją kartos žodžius „šalin rankas nuo laisvo žodžio“, – spaudos konferencijoje kalbėjo žurnalistė.
„Ir dar vieną labai svarbų dalyką akcentuos – ši tyla jums nieko nekainuoja. Mes norime reaguoti į politikų ir kai kurių LRT tarybos narių manipuliacijas, esą žurnalistų protesto akcija kainavo mokesčių mokėtojams, buvo bandoma suskaičiuoti, kiek pinigų viena eterio minutė kainuoja“, – pabrėžė ji.
I. Makaraityte taip pat akcentavo – anksčiau priešiška buvusi LRT tarybos reakcija protestuojančių visuomeninio transliuotojo žurnalistų atžvilgiu niekur nedingo.
„Toji priešiška reakcija niekur nedingo. LRT žurnalistų ir kitų darbuotojų poziciją dėl naujo LRT įstatymo mes išsiuntėme Tarybai jau prieš kurį laiką. Mes ir diskutavome, norėjome diskutuoti su jais. Tačiau ir Taryba jokios pozicijos dėl naujo projekto nesuformulavo“, – kalbėjo žurnalistė.
„Vakar vyko Tarybos posėdis. Mes sulaukėme aršios reakcijos į beprasidedantį protestą. Buvo iniciatyvų drausti, neleisti žurnalistams apskritai protestuoti. Sulaukė kolegos skambučių iš Tarybos pirmininko. Buvo tokių užuominų, esą mes galimai pažeidžiame Etikos kodeksą (…). Tai rodo, kad protestai nėra patogūs“, – akcentavo ji.
Tikisi žmonių aktyvumo, kalbėsis su politikais
Kaip jau buvo skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandį Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš siūlomas valdančiųjų pataisas.
Anot B. Davodonytės, planuojamu protestu siekiama, jog politikai atsisakytų įstatymo nuostatų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Kartu ji pabrėžia, jog tikimasi aktyvaus visuomenės palaikymo.
„Yra labai svarbu, kad visuomenė dar kartą parodytų, ką ji galvoja. Ir kad valdantieji išgirstų ir atsisakytų tų nuostatų, kurios kelia pavojų žiniasklaidos laisvei ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“, – kalbėjo tyrimų žurnalistė.
B. Davidonytė sako, jog bus bandoma diskutuoti su parlamentarais. Vis tik, jei ir tai nepadės, bus imamasi kitų priemonių.
„Jeigu, vis dėlto, valdantieji priims tą įstatymą vėl buldozeriu, nepaisant Venecijos komisijos išvadų (…) matyt, įsijungs visi kiti teisiniai veiksmai. Greičiausiai projektas bus skundžiamas Konstituciniam Teismui, nes jau yra teisininkų pastabos (…), bus kalbama ir tarptautinėje bendruomenėje“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.