Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, pokalbiai su Baltarusija techniniame lygmenyje yra įmanomi. Vis tik, kalbant apie aukštesnio rango pareigūnų kontaktus, Minskas turėtų įvykdyti tam tikras sąlygas.
„Esame nusiteikę turėti gerus kaimyninius santykius, bet yra sąlygos, kurios turėtų būti išpildytos. Mes kalbame apie tai, kad baigtųsi Rusijos agresija, kad baigtųsi Baltarusijos parama Rusijos agresijai, mes kalbame, kad visi politiniai kaliniai turėtų būti paleisti – tai tos sąlygos išlieka.
O kalbėtis, kaip įtikinti režimą, kad jis tas sąlygas išpildytų – tai čia naudojamės ir tuo amerikiečių kanalu. Matyt, kad tokių techninių, įvairių tarnybinių pokalbių bus, nes jeigu norime išspręsti (problemas – Lrytas), tai vis tiek kontaktų neišvengsime, kito kelio nėra. Bet kaip sakiau – pirma turi būti abipusis supratimas, ne vienpusės nuolaidos ir kada kita pusė išlieka tokioje agresyvioje pozicijoje. Tai techniniai pokalbiai, man atrodo, turėtų vykyti“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė J. Olekas.
R. Motuzas, R. Jankūnas ir A. Lydeka: kas D. Trumpo draugai Lietuvoje?
Ar galėtų vykti Vilniaus ir Minsko susitikimai viceministrų lygiu? Parlamento vadovo teigimu, tai priklausytų nuo to, kaip klostytųsi techniniai pokalbiai.
„Jeigu bus pasiekta tolesnė pažanga, tada atsiras galbūt kažkokie ir kiti dalykai – mes nesame taip užsispyrę, kad nieko nebus. Mums reikia pažangos, mes turime aiškius užsibrėžtus tikslus ir dėl to jų ir siekiame“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
Premjerės patarėjas: pokalbiai dėl trąšų tranzito ar aukšto lygio susitikimų nevyksta
Į J. Coale‘o pasisakymus sureagavo ir Vyriausybė. Premjerės Ingos Ruginienės patarėjo Igno Algirdo Dobrovolsko teigimu, Lietuva yra dėkinga JAV už pastangas, sprendžiant su Baltarusija kilusius klausimus dėl vilkikų, oro balionų incidentų bei politinių kalinių paleidimo.
Vis tik, jis pabrėžė, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos dėl trąšų tranzito atnaujinimo ar viceministrų lygio dvišalio susitikimo.
„Reaguodami į specialiojo pasiuntinio pasisakymus, galime pabrėžti, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos ar pokalbiai dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą ar aukšto lygio susitikimų.
Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tvirtai laikomės ir palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kurios neseniai buvo pratęstos“, – komentare portalui Lrytas teigė premjerės patarėjas.
„Santykiuose su Baltarusija tebėra daug neišspręstų klausimų: paleista tik dalis vilkikų, toliau fiksuojami oro balionų incidentai, Baltarusijoje vis dar laikomi politiniai kaliniai. Būtent šių klausimų sprendimui ir skiriame didžiausią dėmesį“, – pridūrė jis.
Tuo metu portalui LRT.lt premjerė I. Ruginienė teigė, jog Lietuva svarstytų J. Coale‘o pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygiu, jeigu Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas.
„Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą. Kalbėjome apie balionus, apie vilkikų išlaisvinimą, neteisėtą migraciją – apie tai tikrai kalbėjome, nes tai mūsų sąlygos Baltarusijai susitikti viceministrų lygmeniu“, – sakė I. Ruginienė.
„Mes kalbame tik apie techninio pobūdžio susitikimą, skirtą pasikeisti pozicijomis. Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Kokios keliamos sąlygos? Pirmoji – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai. Antroji sąlyga – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečioji – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
L. Kasčiūnas: jokio tvaraus santykių modelio su autoritariniu režimu būti negali
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas JAV pasiuntinio pasisakymus vertina kaip „retorinį norą keisti situaciją“. Anot jo, iš Vašingtono nesama jokio spaudimo Lietuvai gerinti santykius su Minsku. Jeigu būtų, akcentavo politikas, tuomet Lietuvai reikėtų spręsti gerokai sudėtingesnį galvosūkį.
„Mes turime savarankišką politiką, nes tai yra mūsų savarankiška politika. Mes puikiai žinome, kaip Lukašenka konstruoja savo santykius su kaimyninėmis šalimis. Konstravimas yra labai paprastas – sukuriamos problemos kaimyninėms šalims, ir tada jas bandoma pasisodinti prie bendro stalo, kalbėtis apie Lukašenkai naudingus dalykus“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Jokio tvaraus dvišalio santykių modelio su autoritariniu režimu būti negali, tą irgi reikia aiškiai suprasti“, – pabrėžė jis.
Seimo narys pastebėjo, jog klausimas dėl potencialaus baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą iš esmės bent metams yra išspręstas, mat galioja Europos Sąjungos (ES) sankcijų režimas.
„Dėl trąšų viskas yra ramu iki kitų metų vasario pabaigos, kadangi yra europinės sankcijos, jos yra pratęstos. Ir tai yra tam tikras ženklas, kad iš tikrųjų, nepaisant to, ką mes išgirdome iš pasiuntinio, kažkokio aktyvaus veikimo (...) iš Amerikos diplomatijos ar įvairių pasiuntinių dėl trąšų atnaujinimo nebuvo“, – aiškino jis.
„Iš principo diplomatinio spaudimo, susiejant tai su kai kuriais mums jautriais klausimais, (...) tikrai nefiksuota ir nėra. Tai, viena vertus, yra matymas, kuris gali virsti tam tikru labiau įnirtingesniu bandymu įtikinti. Bet šiai minutei daugiau yra matymas, retorika, pasiūlymas, negu kažkoks spaudimas“, – patikino L. Kasčiūnas.
Tiesa, Seimo narys ragina neturėti iliuzijų, jog Aliaksandro Lukašenkos režimas gali būti savarankiškas ir nepriklausomas nuo Maskvos.
„Aš sutikčiau kalbėtis, jeigu mes dėtume visas kortas ant stalo ir pasakytume labai paprastai – įrodyk, kad esi savarankiškas valstybės vadovas, išimk visas Rusijos karines bazes iš savo valstybės teritorijos, patrauk „Orešnik“ už Baltarusijos teritorijos ribų, tada galime apie viską kalbėtis. Ar jis pajėgus tai padaryti, ar jis pajėgus karinėje srityje užtikrinti Baltarusijos savarankiškumą, Baltarusijos neutralitetą? Tai yra iliuzija“, – akcentavo TS-LKD lyderis.
V. Čmilytė-Nielsen: bet kokios nuolaidos iš Lietuvos reikštų, kad pasidavėme Baltarusijos šantažui
Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen J. Coale‘o pasisakymus vertina kaip dalį naujosios JAV strategijos.
„Mes tą strategiją matome, suprantame ją, bet Lietuva turi, visų pirma, žiūrėti savo interesų. Mūsų interesas yra ne bendradarbiauti su autoritarais, nepadėti tiems, kurie kariauja prieš Ukrainą, kurių tikslai, kėslai mūsų, demokratinio pasaulio atžvilgiu yra mums egzistencinė grėsmė – turiu galvoje, aišku, Putino Rusiją ir Lukašenkos Baltarusiją. Ir čia būtina pasakyti – klaida matyti Lukašenką kaip kažkokį atskirą žaidėją. Taip, jis yra žaidėjas, bet jis yra visiškai priklausomas nuo Putino“, – savo ruožtu komentavo Seimo vicepirmininkė.
„Tuos pasisakymus reikia girdėti, juos fiksuoti, bet mes turime savo interesus ir mūsų interesas yra išlaikyti nuoseklumą, maksimaliai laikytis Europos Sąjungos vieningos politikos, nes tai yra mūsų ir saugumo, ir galios garantas“, – pabrėžė ji.
Kalbėdama apie potencialų dvišalį viceministrų lygio susitikimą su Baltarusijos atstovais, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo – Lietuva šiuo klausimu negali daryti jokių nuolaidų režimui.
„Bet kokia Lietuvos nuolaida, kalbant apie aukštesnio lygio kalbėjimąsi, reikštų, kad mes pasidavėme Lukašenkos režimo spaudimui – kad hibridinė ataka suveikė, mes iš esmės su ja susitvarkyti nesugebėjome. (...) Bet kokios nuolaidos iš Lietuvos pusės reikštų, kad tiesiog pasidavėme šantažui ir esame silpni, nebeturime sąjungininkų, su kuriais galėtume tokią ryžtingą poziciją transliuoti. Tai, manau, būtų didelė problema dabar ir dar didesnė ilgainiui“, – pridūrė politikė.
URM: nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai, nėra išnykusi
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) komentare portalui nurodė, jog Lietuva nuosekliai laikosi Europos Sąjungos lygiu sutartų pozicijų dėl politinių santykiu su Baltarusija ir Minskui taikomų sankcijų.
„Šių metų vasario 26 d. ES dar vieneriems metams pratęsė sankcijas Baltarusijai visa apimtimi, tarp jų ir baltarusiškoms trąšoms. Nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai 2020 m. vasarą, nėra išnykusi.
Lietuva vertina Jungtinių Amerikos Valstijų pastangas siekiant stabdyti Baltarusijos režimo prieš Lietuvą vykdomas hibridines atakas ir prieš mūsų šalies bei ES įmones taikytas ekonominio spaudimo priemones, kurios, deja vis dar tęsiasi“, – portalui Lrytas raštu teigė URM atstovai.
J. Coale'as ragina Vilnių atkurti ryšius su Minsku
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coaleʼas ragina Vilnių atkurti ryšius su Baltarusija, praneša naujienų portalas LRT.lt.
„Tikiuosi, kad Lietuva sutinka su dvišaliu dialogu užsienio reikalų viceministrų lygmeniu. Reikia nutraukti tuos dalykus, kurie trukdo gyvenimui abejose pusėse“, – interviu portalui sakė J. Coale`as.
Jis taip pat pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti kalio trąšas.
„Kalio trąšos iš Baltarusijos turėtų keliauti per Lietuvą, ir taip joms atsivertų Europa – iki pat Jungtinių Valstijų“, – kalbėjo JAV specialusis pasiuntinys.
J. Coal'as taip pat nurodė per vizitą Baltarusijoje paraginęs valstybės vadovą Aliaksandrą Lukašenką paleisti šioje šalyje užstrigusius Lietuvos vilkikus.
„Taip, aš paraginau jį tai padaryti, ir jis tai padarė. Iš pradžių kalba sukosi apie dideles pinigų sumas už kiekvieną sunkvežimį, kuris būtų paleidžiamas, tačiau jis tą sumą gerokai sumažino, tad manau, kad ši problema irgi išspręsta“, – interviu sakė J. Coal'as.
Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.