„Kol kas gero noro iš Baltarusijos pusės mes nematome. Aš kaip tik sakyčiau, kad dialogui atsiranda galimybės tuomet, kuomet kita pusė pademonstruoja gerą norą puoselėti, kiek tai yra įmanoma, kaimyniškus ryšius ir jeigu tam tikrą laiką mes matome, kad situacija yra stabili ir Baltarusijos režimas nekelia Lietuvai kažkokių tiesioginių grėsmių – kontaktai, dialogas, tam tikru lygiu yra įmanomas. To ir norėčiau palinkėti“, – teigė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo JAV specialiajam pasiuntiniui interviu naujienų portalui Lrt.lt pareiškus, jog Lietuva turėtų surengti dvišalį susitikimą su Minsku užsienio reikalų viceministrų lygmeniu. Be to, J. Coale'as kalbėjo, jog kalio trąšos iš Baltarusijos ir vėl turėtų keliauti per Lietuvą, esą tokiu būdu „joms atsivertų Europa – iki pat Jungtinių Valstijų“.
Savo ruožtu šalies vadovas pabrėžė, jog trąšų klausimas yra sprendžiamas europiniu lygmeniu.
Susiję straipsniai
„Trąšų klausimas yra sprendžiamas Europos Sąjungos lygiu. Visiškai neseniai sankcijos buvo pratęstos dar 12 mėnesių laikotarpiui ir jos buvo įvestos gerokai anksčiau ir siejamos ne tiek su dabartinės hibridinėmis atakomis, tačiau siejant su žmogaus teisių pažeidimais, neteisėtais prezidento rinkimais 2020 m. Ir, be jokios abejonės, realiu de facto Baltarusijos dalyvavimu Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, jog dabartiniai Aliaksandro Lukašenkos veiksmai rodo prieštaringus signalus ir menamą geranoriškumą. Be kita ko, pažymi G. Nausėda, vis tebėra leidžiami kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos.
„Tai, kas vyksta dabar, panašų į principą „stumk-trauk“. Vienoje vietoje tartum pademonstruojama kažkokia menama gera valia, nors sunku įvertinti tai kaip geros valios ženklą, kuomet neteisėtai sustabdyti ir sulaikyti mūsų lietuviški vilkikai yra grąžinami. Tartum už tai reikėtų dėkoti, kad neteisėtai paimtas daiktas grąžinamas“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Pastarojo meto balionų atakos, deja, paneigia tas prielaidas apie kurias gerbiamas ponas J. Coale'as kalbėjo, kad balionų klausimą iš esmės pavyko išspręsti. Deja, nepavyko išspręsti ir tai dar netgi tokiu parodomuoju metodu demonstruojama, ką tik išvykus specialiajam įgaliotiniui iš Baltarusijos“, – teigė jis.
Premjerė Inga Ruginienė penktadienį naujienų portalui Lrt.lt nurodė, kad Lietuva svarstytų JAV pasiuntinio pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas. Pirmiausia, ministrė pirmininkė nurodė, jog per sieną neturi skristi kontrabandiniai balionai, antroji sąlyga – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečioji – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
Tiesa, ji pabrėžė, kad su JAV pasiuntiniu apie galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą kalbėta nebuvo.
Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.