„Vis daugiau žmonių ne tik žino, ką daryti įvairiose krizinėse situacijose, bet ir imasi konkrečių pasiruošimo veiksmų. Augantis piliečių sąmoningumas civilinės saugos klausimais yra vienas svarbiausių atsparios visuomenės požymių“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tyrimo duomenys rodo, kad gyventojų pasirengimas konkrečioms situacijos gerėja. Palyginti su 2022 metais, daugiau žmonių žino, kaip elgtis karo pavojaus atveju – jų dalis išaugo nuo 40 proc. iki 48 proc. Tiek pat respondentų (48 proc.) teigia žinantys, ką darytų evakuacijos metu.
Nuosaikiai auga ir pasirengimas galimos Astravo atominės elektrinės avarijos atveju – tokią informaciją žinančių gyventojų dalis per kelerius metus padidėjo iki 41 proc.
Susiję straipsniai
Reikšmingas pokytis fiksuojamas ir kalbant apie priedangas. Apklausa atskleidė, kad 44 proc. respondentų žino, kur yra artimiausia priedanga prie namų ar jų darbovietės, o dar 57 proc. žino, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą nelaimėms.
Apklausos rezultatai atskleidė ir augantį gyventojų praktinį pasirengimą. Tyrimo duomenimis, pusė respondentų nurodė turintys būtiniausių atsargų, reikalingų išgyventi 72 valandas.
Per pastaruosius metus nuo 39 proc. iki 64 proc. išaugo ir ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtos interneto svetainės LT72.LT žinomumas.
Dar didesnį proveržį rodo perspėjimo pranešimų sistema – net 90 proc. gyventojų nurodė gaunantys į mobilųjį telefoną pranešimus, perspėjančius apie nelaimes.
Visgi tyrimas rodo, kad ateityje būtina daugiau dėmesio skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms bei mažesnių gyvenviečių gyventojams.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą praėjusių metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu visose šalies savivaldybėse buvo apklausti 3 022 respondentai nuo 15 iki 80 metų.