Kaip Eltai nurodė STT atstovė Renata Keblienė, institucija Valstybinės miškų tarnybos pranešimą gavo praėjusių metų lapkričio pabaigoje.
„Atlikus informacijos patikslinimo veiksmus, nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikalstamų veikų padarymą“, – komentavo ji.
„STT surinktos informacijos visuma nesudaro pagrindo manyti, kad kokie nors Valstybinės miškų tarnybos ar kitų institucijų valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys galėjo padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pridūrė STT atstovė.
Susiję straipsniai
Atsižvelgiant į tai, anot R. Keblienės, STT neturi pagrindo priimti procesinį sprendimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Jei įgyvendinant tolesnius STT uždavinius būtų gauta susijusių faktinių duomenų, kurie turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, nedelsiant būtų sprendžiamas klausimas dėl Baudžiamojo proceso kodekse numatyto proceso sprendimo priėmimo“, – nurodė ji.
Šią savaitę Valstybinės miškų tarnybos vadovas Mindaugas Tarnauskas neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė, kad praėjusių metų lapkritį kreipėsi į STT dėl galimos korupcijos ankstesnėje tarnybos veikloje, susijusioje su miškų inventorizacija ir jos duomenų patikslinimu.
Anot jo, minimi veiksmai apima 21 sklypą skirtingose Lietuvos vietovėse įvairiais laikotarpiais, daugiausia 2021–2024 metais.